TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sąvokų sūkuryje

2014 07 19 6:00

Nesusikalba žąsis su antimi, nes nemoka viena kitos kalbos. Dažnai sunkiai susišneka net ir vienos tautybės žmonės, mat tie patys žodžiai vienam reiškia viena, kitam - kita. Dar daugiau nesusipratimų kyla vartojant madingus tarptautinius žodžius: tolerancija, diskrepacija, diskvalifikacija, diskriminacija... Dažnai kartojami jie „atšimpa“, praranda pirminį aštrumą ar platumą.

„Tolerantas“, „tolerantiškas žmogus“ daugeliui šiandien reiškia žmogų, neturintį įsitikinimų, pažiūrų. Tokį, kuriam nors kuolą ant galvos tašyk. Tegul ten žmonės ėdasi dėl idėjų, planų, o jam viskas vis vien...

Ne tokia yra pirminė ir pagrindinė šio termino reikšmė (lotynų k. tolerare - pakęsti). Tolerantas tikrąja prasme turi savo pažiūras, įsitikinimus, juos išpažįsta ir teisėtais būdais skleidžia, bet pakenčia kito žmogaus pažiūras, elgesį, nors jam nepritaria, viduje dėl to galbūt kenčia, net teisėtais būdais priešinasi tokių pažiūrų ar tokios gyvensenos propagavimui.

Kas kita netolerantas. Šis nepakenčia kitokio elgesio, kitokių idėjų nei savo, iš tolo atstumia ne tik priešingas pažiūras, bet ir tokias pažiūras turinčius asmenis, mėgina prievartos priemonėmis nutildyti ir pašalinti visa, kas jam nepatinka.

Kitas skambus, net pavojingas žodis - „diskriminacija“. Tarptautinių žodžių žodynas jį verčia taip: „Teisių sumažinimas arba jų atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių.“ Žinomiausi yra rasės, tautybės, kartais klasės arba religijos, arba seksualinės orientacijos požymiai, bet ne laisvai pasirinktas gyvenimo būdas.

Net Seimo ir ministerijų atstovų kalbėsenoje girdime: būsianti diskriminacija, jeigu sugyventinių porų nepripažinsime šeima ir netaikysime jiems teisių bei lengvatų, kurias įstatymai pripažįsta šeimai.

Bet palaukite, gerbiamieji! Juk tie žmonės laisvai pasirinko tokį gyvenimo būdą, paprastai aiškiai suvokdami, ką daro. Vadinamosiose bandomosiose santuokose gyvenantys jauni žmonės dar tik svarsto galimybę kurti šeimą. Statistika rodo, kad apie 80 proc. taip gyvenančių merginų tikisi susituokti - sukurti šeimą, tam rengiasi ir mažiau negu 20 proc. vaikinų. Nei plačioji visuomenė, nei jie patys nelaiko savęs šeima, tad kodėl turėtume primesti šiems žmonėms šeimos statusą prieš jų valią? Neretai tokios poros galų gale tuokiasi, kai moteris pradeda lauktis, ir priežastis aiški: noras, kad jų kūdikis iš tiesų gimtų šeimoje.

Taip, motinystė visada sukuria šeimos santykį tarp motinos ir kūdikio, bet toli gražu ne visada tarp tėvo ir kūdikio, jeigu net per teismą reikia įrodinėti tėvystę...

Yra nemažai atvejų, kai dėl labai paprastos priežasties gyventi „susidėję“ ryžtasi našlys ir našlė, - kad susituokę neprarastų našlystės pensijų. Jeigu sugyventinių porą pripažintume šeima, gal privalėtume vienam jų mirus antrajam mokėti našlystės pensiją? Ligos, invalidumo, senatvės atveju antrasis sutuoktinis turi ne tik moralinę, bet ir juridinę pareigą rūpintis pirmuoju, o sugyventinis?

Negali būti kalbos apie diskriminaciją dėl piliečių laisvai pasirinktos gyvenimo formos.

Gal valstybė turėtų vienodai traktuoti registruotus ir neregistruotus prekybos taškus? Šeima yra kur kas daugiau negu prekybos taškas ar akcinė bendrovė: kodėl nereikalauti teisinės jos formos? Lietuvos Respublikos Konstitucija juk pripažįsta šeimą kaip pagrindinę visuomenės ir valstybės ląstelę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"