TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Seimas turi gėdytis, bet ne apkaltos rezultato

2010 11 15 0:00

Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkalta sukėlė aistrų bangą. Vieni pasipiktinę deputatai teigė, kad balsavimas padarė gėdą, kurios niekas nenuplaus, kiti kalbėjo apie norą nueiti į pirtį ir išsigarinti. Atmintis trumpa, pyktis selektyvus.

Seimas sėdėjo, sudėjęs rankas, kai teoriškai jam atsakingas premjeras padovanojo viešbutį savo draugei, kai grupė parlamentarų dalyvavo spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje nuo teisėsaugos besislapstantis partijos vadovas žarstė nepagrįstus kaltinimus savo valstybei, kai parlamentarai nutarė neatimti neliečiamybės iš dviejų prieš gėjų eitynes siautėjusių deputatų. Vyravo kapų tyla, kai vyko neskaidrios privatizacijos, paslaptingai praturtėjo kolegos, kai kanceliarinėms išlaidoms skirtais pinigais buvo perkami servizai, odinės piniginės, prabangūs automobiliai. Šiame fone apkalta - mažmožis.

Didesnę gėdą kelia tai, kad politiniais sumetimais Seimas dar kartą ryžosi atsisakyti savo teisių ir galių, perduoti jas kitai valdžiai, tuo save susilpnindamas ir, sakyčiau, pažeisdamas Konstitucijos dvasią, jei ne raidę. Turiu omenyje konservatorių aiškinimą, kad Seimo nariai, balsuosiantys prieš Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, patys pažeistų Konstituciją. Tai žadą atimantis teiginys, juolab kad jį išsakė parlamentarai, kurie turėtų būti puikiai susipažinę su Konstitucija. Ir su KT 1999 metų gegužės 11 dienos nutarimu, kad KT "nuosprendis nesaisto Seimo, priimančio sprendimą dėl asmens konstitucinės atsakomybės. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas."

KT nutaria, ar deputatai pažeidė Konstituciją, bet Seimas turi nuspręsti, ar reikia atimti mandatus ar ne. Vienas dalykas - nustatyti, ar įvyko nusikaltimas, kitas - nuspręsti, kokią reikia skirti bausmę, taigi nutarti, ar yra atsakomybę švelninančių aplinkybių, ar nusikaltėliai verti pasigailėjimo. KT nutaria, ar Konstitucija pažeista, bet Seimas sprendžia kaip, jei iš viso bausti nusižengusiuosius.

Jei konservatoriai būtų nuoseklūs, jie turėtų stengtis pakeisti apkaltą reguliuojančius įstatymus ir Konstituciją, kad būtų nedviprasmiškai aišku, kad po Seimo kreipimosi į KT Seimas nebeturi jokio vaidmens, o KT priima visus sprendimus. Būtų teisinė naujovė - Seimo nario apkalta, beveik nedalyvaujant Seimui. Bet nemanau, kad kitų šalių parlamentai sektų Lietuvos pavyzdžiu ir save sumenkintų.

Ne mažiau apmaudu tai, kad nesulaukus geidžiamų rezultatų Seime tučtuojau pasipylė siūlymai kreiptis į KT dėl "išaiškinimo". Atviriau tariant, kilo mintis, kad KT, taigi kita valdžia, sutiks panaikinti suverenų Seimo sprendimą. To gali siekti Seimo nariai, kuriems nerūpi Seimo institucinis orumas ir savarankiškumas, arba kurie pasiryžę įteisinti Seimą žeminantį precedentą, kad galėtų panaikinti jiems nepriimtiną, bet teisėtą Seimo sprendimą.

Tokia mintis išvis neturėtų kilti, nes akivaizdu, kad toks kreipimasis būtų bergždžias. Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius pažymėjo, jog "Konstitucija aiškiai pasako, kad balsuoja Seimas. Seimas nubalsavo, išreiškė savo poziciją, ta pozicija yra, ir viskas. Ir čia KT nieko nepasakys naujo". Panašiai mano Mykolo Romerio profesorius Vytautas Sinkevičius. Jis nurodė, jog Konstitucija aiškiai sako, kad mandato panaikinimo klausimą gali spręsti tik Seimas: "KT negali panaikinti Seimo nario mandato... tad teisinės išeities čia nėra, asmuo liko Seimo nariu ir jis dirbs Seime."

Jau kurį laiką Seimo nariai, pralaimėję balsavimą, kreipiasi į KT, vildamiesi, kad jis jiems suteiks tą pergalę, kurios negalėjo laimėti Seimo salėje ir per rinkimus. Partijos, laimėjusios rinkimus, iš rinkėjų gauna teisę priimti reikiamus įstatymus, tai rinkimų tikslas. Mažuma gali stengtis kaišioti pagalius, vilkinti diskusijas ir t. t. Bet ji neturėtų elgtis kaip mažas vaikas, kuris amžinai skundžiasi mokytojai, jog Onutė jį nuskriaudė ar Jonukas ką nors ne taip padarė. Kaip minėjau, nuolatiniais kreipimaisiais Seimo nariai atsisako savo teisėtų galių, pradeda perleisti įstatymų leidybą KT, skatina jį uzurpuoti kitai valdžiai priklausančias teises ir galias.

Itin ydinga, kai Seimas prašo KT daryti sprendimą dėl klausimų, kurie priklauso išskirtinai Seimo kompetencijai, kuriuos reikia reguliuoti Statutu ir kitais potvarkiais. Šio Seimo pradžioje buvo atsiklausta KT, ar parlamentarai gali didinti sau atlyginimus, kokia papildoma veikla jie gali užsiimti. Tai yra Seimo vidaus tvarkos reikalai, į kuriuos kitos valdžios neturėtų kištis. Sulauksime dienos, kai deputatas prašys KT nutarti, ar vaiko maitinimas Seime suderinamas su deputatės orumu, kiek ilgai Seimo nariai gali pietauti. Mėginimas atimti iš Seimo reikšmingesnį vaidmenį savo narių apkaltos procese rodo, kiek toli pažengęs šis savigarbos atsisakymas.

Nuolatiniai Seimo kreipimaisi į KT yra nesuprantami ir dėl kitos priežasties. Seimo pagrindinis darbas yra įstatymų leidimas, tai jų profesija. Kiekvienas Seimo narys turi puikiausiai pažinti Konstituciją. Konstitucijos nesuvokiantis parlamentaras turėtų būti tokia reta būtybė, kaip skaičiuoti nemokantis buhalteris ar vienakojis krepšininkas. Gal kokiais itin sudėtingais atvejais jis gali suabejoti, ar numatomas įstatymas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Daugelį šitokių abejonių turėtų išsklaidyti Seimo teisininkai. Kiekvieną kartą tokie atvejai turi būti retos išimtys, o ne norma.

Yra sunkiai įsivaizduojamų kuriozų. Neseniai Seimas priėmė Pilietybės įstatymą, bet atidėjo jo galiojimą, kol KT nustatys, ar jis derinasi su Konstitucija. Išmetamas brokas ir tikimasi, kad kas nors jį pataisys. Seimas turi jausti poreikį priimti tik Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus. Jei įtariama, kad įstatymas turi trūkumų, reikia jį tobulinti ir keisti, o ne slapta viltis, kad inspektorius, šiuo atveju KT, nepastebės arba praleis.

Seimas turi ko gėdytis. Ne dėl to, kad žlugo apkalta, bet dėl to, kad jis negerbia savęs.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"