Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Seimo galių stiprinimas

 
2016 11 04 6:00

Šiomis dienomis, kai viešoji erdvė yra kupina svarstymų apie būsimą valdančiąją koaliciją, giedoti tame svarstytojų chore tarsi ir nėra didelio noro, nes derybos dėl koalicijos gali atverti ne vieną galimybę, kurių kiekviena gali būti įgyvendinta. Todėl geriau palaukti kelias dienas, kol derybos bus baigtos, ir matysime jų rezultatą. Tada bus galima prognozuoti, kaip koalicijai seksis, nors prognozės, kaip visi žinome, – nelabai malonus užsiėmimas. O kol kas galima komentuoti tai, kas apčiuopiama labiau nei derybos ir jų baigties įvairovė.

Pirmas dalykas, kurį norisi komentuoti, – vienas Seimo rinkimų rezultatų faktas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laimėjo 56 mandatus ir tai yra trečias rezultatas per Seimo rinkimų istoriją: 1992 metais Lietuvos demokratinė darbo partija pelnė daugiau nei pusę mandatų, 1996-aisiais Tėvynės sąjunga – beveik pusę mandatų. Vėliau Seimo rinkimų sistema, kai pusė parlamentarų renkami pagal mažoritarinį, o kita pusė – pagal proporcinį principą, lėmė tai, kad vienai partijai tapo beveik neįmanoma turėti daugumą, o rinkimų nugalėtoja laimėdavo tarp 40 ir 50 mandatų.

LVŽS pasiektas rezultatas liudija, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai balsavo už viltį. Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje dar nerodė triuškinamos „valstiečių“ pergalės, jie net keliais tūkstančiais balsų atsiliko nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, tačiau antrasis turas pademonstravo stiprų rinkėjų norą pakeisti parlamento sudėtį. „Valstiečių“ kandidatai nugalėjo beveik visose apygardose, kuriose buvo išėję į antrąjį turą. Atrodė, jog rinkėjams nesvarbu, koks asmuo kandidatuoja, užteko to, kad jis „valstiečių“.

Antrojo turo rezultatai turėtų būti rimtas įspėjimo skambutis tiek socialdemokratams, tiek konservatoriams, nes daugelis patyrusių ir solidžių šių partijų politikų pralaimėjo „valstiečių“ kandidatams. Taip, daugeliu atvejų pergalę galėjo lemti tai, kad „valstiečiai“ šiuose rinkimuose buvo „ant bangos“, tačiau pati LVŽS nė iš tolo nepanaši į vienkartinį projektą, kokia buvo Tautos prisikėlimo partija 2008 metais ar „Drąsos kelio“ partija 2012-aisiais. „Valstiečių“ partija gyvuoja apie 20 metų, o pergalei šių metų Seimo rinkimuose ji kantriai rengėsi nuo 2008-ųjų, kai nepateko į parlamentą. 2012 metais „valstiečiai“ vėl neperžengė 5 proc. barjero, tačiau nenuleido rankų ir toliau siekė tapti parlamentine partija.

Antras dalykas, kurį norisi komentuoti, – „valstiečių“ ketinimas keisti Seimo ir Vyriausybės tarpusavio santykius. Kad būtų aiškiau, reikėtų pradėti nuo kalbėjimo apie profesionalų Vyriausybę, kuris sukėlė diskusijų visuomenėje. Prasidėjęs aiškinimasis, kas yra profesionalas, o kas toks nėra, nukreipė visuomenės dėmesį nuo, mano nuomone, kur kas svarbesnio aspekto, kurį viešai deklaruoja „valstiečiai“ ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis. Jei teisingai supratau, profesionalų Vyriausybė „valstiečiams“ yra ne tikslas, o priemonė, kurią pasitelkus politinės galios centras būtų perkeltas iš Vyriausybės į parlamentą.

Politikos mokslas jau seniai fiksuoja faktą, kad šiuolaikinėje atstovaujamoje demokratijoje piliečių išrinktas parlamentas yra netekęs bent jau dalies tų galių, kurios formaliai turėtų jam priklausyti. Tas galias yra perėmusi vykdomoji valdžia. Ryškiausias tokio perėmimo pavyzdys būtų Europos Sąjungos valdymas, kai piliečių nerinkta Europos Komisija turi daugiau galių nei Europos Parlamentas.

Vykdomoji valdžia – pirmiausia aukštieji valstybės tarnautojai, kuriuos piliečių išrinkti parlamento nariai turėtų kontroliuoti. Tokia kontrolė prasideda, kai į vykdomąją valdžią pasiunčiami politikai – ministrai ir viceministrai, kurie įgyvendina parlamento daugumą sudarančios koalicijos programą.

Tačiau tuo parlamentinė vykdomosios valdžios priežiūra ir kontrolė neapsiriboja. Parlamentas turi kontroliuoti ir tuos politikus, kurie pasiunčiami dirbti į vykdomąją valdžią. Tačiau jei į Vyriausybę išeina dirbti partijų vadovai ir partijų elito nariai, kaip parlamente likę politikai gali kontroliuoti savo partijų bosus?

Lietuvos atveju į Vyriausybę deleguoti parlamentarai yra ir kurio nors Seimo komiteto nariai. Tarkime, švietimo ir mokslo ministras yra ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, t. y. kontroliuoja save. Todėl „valstiečiai“ ir siekia, kad Seimo nariai liktų parlamente, o Vyriausybėje dirbtų samdomi profesionalai, kuriuos už prastą darbą būtų galima nesunkiai atleisti ir pakeisti kitais. Taigi, ir partijų bosai dirbtų Seime bei kontroliuotų vykdomąją valdžią. Politinė galia liktų Seime.

Akivaizdu, kad jei šį sumanymą „valstiečiams“ pavyktų įgyvendinti, politinės galios laukas Lietuvoje gerokai pasikeistų. Čia nepamirškime, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis. Sustiprėjus Seimo galioms, taptų įdomi parlamento ir prezidento sąveika, ypač turint galvoje dabartinės valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės aktyvumą.

Sutampa jos ir Seimo daugumos požiūris į profesionalų Vyriausybę ar nesutampa, pamatysime netrukus. Kaip žinoma, pagal Konstituciją kiekvieno ministro kandidatūra yra prezidento ir premjero tarpusavio sutarimo rezultatas. Kaip bus, jei D. Grybauskaitei netiks Seimo daugumos parinkti profesionalai?

Politika – kompromisų menas, todėl vienoks ar kitoks sprendimas dėl ministrų bus rastas. Įdomesnis yra kitas klausimas. Politikos mokslas sako, kad parlamento daugumos galia nėra pastovus dydis – kuo ši dauguma drausmingesnė ir stabilesnė, tuo galios yra daugiau. Todėl svarbiausias klausimas – kaip R. Karbauskiui seksis naujojo Seimo daugumą išlaikyti drausmingą. Nes jei dauguma bus nedrausminga, Seimo galių stiprinimas neteks dalies savo prasmės.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"