TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sek paskui vedantį, o ne paskui žadantį

2013 10 31 5:40

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, minėdamas Seimo rinkimų antrojo turo metines, valdančiosios koalicijos veiklą įvertino kaip nieko neveikimą. Svarbiausias to neveikimo geriausiai matomas rezultatas, anot A.Kubiliaus, yra šiuo metu brangstanti elektra.

Pagrindinis A.Kubiliaus, kol jis vadovavo Vyriausybei, veiklos akcentas buvo Lietuvos energetinis saugumas ir nepriklausomybė. Jau pirmomis premjeravimo dienomis buvo išdidžiai pareikšta, kad „ne energetikai valdys valstybę, o valstybė - energetikus“. Tam buvo įsteigta net Energetikos ministerija. Ką nuveikė veiklusis premjeras A.Kubilius šioje srityje, tiek daug dėmesio skyręs valstybės energetinei nepriklausomybei? Priminsiu, kad jo vadovavimo laikais visi energijos ištekliai buvo pabrangę 30 proc. - daugiausia Europos Sąjungoje (ES) - ir už juos mokama tai pačiai Rusijai. Taip formuluodama klausimą, anot dešiniųjų retorikos, akivaizdžiai esu prorusiška, išsižadu strateginių tikslų ir tikriausiai nupirkta kokio nors „Gazprom“.

Praėjusią savaitę per elektros biržą perkamos elektros kaina pasiekė 72 centus už kilovatvalandę (kWh). Konservatorių choras vieningai užtraukė, kad Algirdo Butkevičiaus pažadai atpiginti elektrą nepagrįsti ir žlugo - elektra brangsta. Ir esą kitaip nė būti negali, nes žlugdomi visi konservatorių pradėti energetikos projektai.

Deja, ne argumentai ir tiesa A.Butkevičiaus oponentams svarbiausi. Naudojamasi propagandos kliše: pats mušk, pats rėk. Kas išgąsdino konservatorius, kodėl buvo paleistas, anot Kęstučio Masiulio, toks suskystinto melo terminalas?

Todėl, kad dar jų valdžios padaryti sprendimai lemia tai, kas vyksta šiandien. 2012 metų kovo 26 dieną A.Kubiliaus Vyriausybės energetikos ministro Arvydo Sekmoko iniciatyva pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės AB „Litgrid“ ir Šiaurės šalių elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“, į kurią Lietuva įsiliejo 2012-ųjų birželio 18 dieną, buvo neapskaičiuotas ir neapdairus. Kai buvo giriamasi atsiradusia elektros prekybos birža ir sparčiai įgyvendinama energetine nepriklausomybe, energetikos ekspertai įspėjo: kol neturime elektros jungties su Švedija ir yra silpnas elektros perdavimo pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos, Šiaurės Europos elektros rinka neveiks, o iš to pasipelnys tik elektros perdavimo operatoriai. Taip ir nutiko. Spalio mėnesį Lietuva ir Latvija už 1 MWh moka 126 eurus, o Estija ir Suomija - 51 eurą. Kiek pralobo su tuo susijusios įmonės ir kodėl reikėjo eiti tokiu keliu, galima tik spėlioti. Vertinant situaciją, tai tiesiog buvusių valdančiųjų kiaulystė, šiurkšti energetinė klaida, visiškai ignoruojant realią situaciją, kurios dabartinė valdžia, priešingai nei saulės elektrinių įsukto „verslo“ ar kitų anos valdžios paliktų „bombų“, laiku nesužiūrėjo.

Tuometis energetikos ministras A.Sekmokas palaimino trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių susitarimą, ribojantį elektros energijos importą iš trečiųjų šalių. Nebrangiai rusiškai elektros energijai buvo užtrenktos durys į Lietuvą ir dėl to mūsų šalis nukenčia labiausiai. A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė aiškinasi, kodėl buvo priimtas Lietuvos vartotojams žalingas sprendimas, ir ėmėsi priemonių, kad rinkoje galėtų dalyvauti kuo daugiau elektros energijos tiekėjų. Jau keičiama Estijos ir Latvijos operatorių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo metodika, kad, kaip teigiama, „Litgrid“ pranešime, „būtų sukurtos konkurencingos sąlygos elektrai patekti į Lietuvą tiek iš šiaurės, tiek iš rytinių elektros energetikos sistemų, nediskriminuojant nė vieno elektros rinkos dalyvio“. Pasak dabartinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, atsisakius dirbtinai ribojamos galimybės parduoti pigesnę elektrą ir esant daugiau lankstumo šioje sistemoje, nesusidarys neprognozuojamų kainų šuolių.

Vyriausybei rūpi, kiek mūsų gyventojai ir verslas mokės už elektros energiją. Pagaliau turi nugalėti sveikas protas, siekis lengvinti konkurenciją mūsų verslui ir apriboti spekuliantų galimybes pelnytis iš sudarytos situacijos.

Dešinieji visada stiprūs pilti kritikos lavinas. Socialdemokratai, vos atsiduria valdžioje, amžinai įtarinėjami prorusiškumu ir tik esą dėl viešosios opinijos spaudimo negali parsidavinėti Rusijai. Ko vertas A.Kubiliaus teiginys, kad socialdemokratai išnaudojami Rusijos ir tampa jos informacinių karų įrankiais! Mėgindami tai įrodyti, kritikuoja Artūro Skardžiaus vadovaujamą komisiją ir Birutę Vėsaitę, kurie, anot opozicijos lyderio, „griežia pirmaisiais smuikais, bando įteigti, kad plėtojant Visagino atominės elektrinės ar Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektus buvo daug neskaidrumo ir buvo galima viską gerokai pigiau padaryti“. Bet, vadovaujantis pačių konservatorių logika, ar gali nacionaliniams projektams pakenkti viešumas ir skaidrumas?

Juk visa komisijos pateikiama informacija yra viešai prieinama, iš mūsų viešų valstybinių institucijų. Komisijai aiškinantis iškilo, kad kompanija, iš kurios nuomojamas laivas ir už kurį reikės sumokėti kone 2 mlrd. litų, registruota neapmokestinamose zonose. Reikia sutikti su Mečiu Laurinkumi, kad tai - bomba po projektu. Kodėl tokioje zonoje yra SGD terminalo projekto vykdytojai? Kodėl buvo žengtas šis žingsnis ir kokios atsakomybės galima sulaukti iš tokios kompanijos? Vietoj atsakymų - pyktis ir kaltinimai projekto griovimu, nors A.Butkevičiaus Vyriausybė stengiasi jį vykdyti ir įveikti atsilikimą pagal terminalo statymo grafikus.

Auditas parodė, kad užsienio konsultantams, ruošusiems SGD terminalo projektą, buvo sumokėta daugiau kaip 52 mln. litų . Iki šiol komisijai nepateikiamas šio projekto ekonominis pagrindimas, kuris konsultantų siūlymu buvo „socializuotas“. Tai yra, kai buvo perkama laivo nuoma iš Bermudose registruotos įmonės, konservatoriai priėmė įstatymą, kuriuo nustatė prievolę visiems dujų vartotojams sumokėti šį nuomos mokestį. Per 10 ateinančių metų prie dujų pardavimo kainos bus priskaičiuota 0,5 mln. litų. Ar ne šio ir dar galimo finansinio neskaidrumo atskleidimo ir bijo konservatoriai? O gal šiuos klausimus politiniai oponentai įvertins tik kaip politikavimą, sąskaitų suvedinėjimą, Lietuvos pažangos žlugdymą? Bet kol nėra atsakymų, ar gali vykti racionali diskusija svarbiais nacionaliniais klausimais?

Pozicija, grindžiama abejingumu kasdieniams Lietuvos žmonių ir verslo rūpesčiams, negali būti principingumo ir šaunumo požymiu. Ir tai patvirtino nesena patirtis ypač opioje energetikos srityje.

Premjero A.Butkevičiaus teigimu, Vyriausybė jau kitą savaitę priims sprendimus dėl elektros kainos sumažinimo nuo 2 iki 3 centų už kilovatvalandę. Skaičiavimai atlikti prieš du mėnesius, kai elektros kaina rinkoje buvo stabili. Pažadas, kad elektra vartotojams pigs, bus vykdomas.

Energetikos srityje A.Butkevičiaus Vyriausybė ėmėsi struktūrinės reformos jungdama šilumos ir elektros ūkius. Dėl to šilumos kaina savivaldybėse sumažėjo vidutiniškai 8 proc., kai kuriose - net 12-14 proc., o tai reiškia, kad šildymo sezonas žmonėms nebus toks finansiškai žiaurus. Deramasi ir dėl pigesnių dujų.

Atlikta daugiau svarbių darbų. Pakelta minimali mėnesio alga, padidintas neapmokestinamas pajamų minimumas, sumažėjo nedarbas, maža infliacija, mažėja energijos sąnaudos. Visa tai yra tvarios ekonomikos prielaidos. Lietuva sėkmingai pirmininkauja ES Tarybai, kruopščiai rengiasi įsivesti eurą 2015 metais. Premjeru A.Butkevičiumi pasitiki ir verslas, ir paprasti žmonės. Šis pasitikėjimas pelnytas darant apgalvotus, o ne skubotus sprendimus.

Taigi, kaip sako žmonių išmintis - sek paskui vedantį, o ne paskui žadantį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"