TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sekimo technologijos Didįjį Brolį išleido atostogų

2014 02 11 6:00

Dauguma žmonių vis dar naiviai tiki tuo, kad jų asmeninis gyvenimas niekam neįdomus ir kad privatumą garantuoja įstatymai bei visagalė teisėsauga.

Tačiau pakanka kelių skambučių išmaniuoju telefonu, ir tikimybė jus sekti - 95 procentai. Nors įstatymai tai daryti draudžia, niekas negali būti garantuotas, kad šiuolaikiniais sekimo žaisliukais nesinaudoja nusikalstamos grupės, konkurentai ar trečiųjų šalių elektroninio šnipinėjimo sistemos, kurias į dienos šviesą iškėlė visų nemėgstamas išsišokėlis Edwardas Snowdenas.

Kiekvienas žmogus palieka savo pėdsaką tinkle, nesvarbu, ar tai būtų paprastas interneto vartotojas namie, ar išmaniojo telefono turėtojas Brolis, kuris naudodamas naująjį žaisliuką staiga tampa „protingas“ ir net mato, ką veikia treneris. Dauguma tokių brolių negali išsiskirti su savo nauju palydovu nė sekundės, net gulėdami lovoje. Jie nesusimąsto apie tai, kad elektroninis pėdsakas yra toks pat kaip ir žmogaus pėdos žymė smėlyje, o pagal tai įgudęs pėdsekys gali pasakyti beveik viską.

Pradžią padarė Masačusetso technologijos universiteto specialistai, kai dar prieš dešimtmetį patentavo vadinamąją keturių taškų sistemą, galinčią gana tiksliai nustatyti prie ryšio tinklo prijungto aparato judėjimo trajektoriją. O aparatas be žmogaus negali judėti. Jis su žmogumi susietas sutartimi, kurioje yra visi asmens duomenys, o juos nesunku papildomai susieti su įvairiomis duomenų bazėmis. Taigi George'o Orwello Didysis Brolis šiandien atostogauja, nes už jį viską padaro išmaniosios technologijos.

Saugumo specialistai šiuo požiūriu labai ciniški - neva ko jums bijoti, jeigu esate doras pilietis ir gyvenate pagal įstatymus. Bijoti turėtų tie, kas turi blogų kėslų. Todėl sąmoningas pilietis Didžiojo Brolio nebijo, jis a priori žino, kad sekti reikia dėl solidarumo, todėl jeigu vadybininkas pasiūlo naują aparatą, turintį dideles galimybes naršyti, atsisakyti nevalia, nes kitaip būsi nemadingas ir neatitiksi šiuolaikinių saugumo poreikių.

Kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose sąmoningai įamžina vos ne kiekvieną savo trajektorijos vietą. Tokie žmonės sekimo tarnyboms – didžiulis atradimas. Blogiausia tai, kad operatorius arba tiesiog robotizuotos programos, esančios išmaniajame telefone, leidžia įjungti mikrofoną ar filmavimo kamerą jo turėtojui net nežinant, pavyzdžiui, miegamajame. Nepadeda net seniai žinomas elektroninės savisaugos įprotis – išimti maitinimo elementą ir SIM kortelę. Geriausia – išmaniojo telefono bet kur nesinešioti.

Kalifornijos bendrovės „Carrier IQ“ programinė įranga tiesiai šviesiai įvardijama kaip skirta sekti, integruota į visus populiarių modelių "Apple", "Nokia", "Samsung", "Sony" išmaniuosius telefonus. Prieš metus kilo skandalas, kai sužinota, jog "Android" bazėje yra programa, skirta duomenims apie jo naudotoją rinkti ir perduoti. Tai visiškai nereikalinga, perteklinė programinė įranga, kuri nedaro aparato efektyvesnio ar tobulesnio. Vartotojų požiūriu ji nereikalinga. Tačiau kas klausia?

Prie sienos prispaudus JAV mobiliojo ryšio operatorius AT&T ir „Sprint“ jie viešai prisipažino, kad sekimo įranga išmaniuosiuose telefonuose – ne stebuklas. Paviešinti E.Snowdeno dokumentai tik patvirtina įtarimus, kad kiekvienas žmogus, turintis prieigą prie tinklo, sukuria ir savo asmeninę bylą, kurią kažkas prireikus gali išsitraukti ir nagrinėti: ką gero tu šiame gyvenime nuveikei demokratijai. Silicio slėnio atstovė "Carrier IQ" – ne vienintelė šioje rinkoje. Šiuo metu sekimo technologijų industrijoje – žydintis pavasaris. Kinijoje ir Rusijoje jų tiek prikurta, kad protas atsisako tuo patikėti.

Demokratiškos ir nedemokratiškos šalys stengiasi pateisinti sekimo priemones arba užbėgti už akių, jeigu staiga prireiktų platesnės Didžiojo Brolio akies. Antai po teroristinės atakos Volgograde Rusija leido suprasti, kad papildomos saugumo priemonės Sočio olimpinėse žaidynėse neturėtų stebinti. Nesunku atspėti, kad bus vykdomas elektroninis sekimas.

NATO šalies Norvegijos saugumo pareigūnai savo sportininkus įspėjo, kad šie atsargiai elgtųsi su bet kokia mobiliojo ryšio įranga. Norvegijos sportininkams ir sirgaliams grįžus iš Rusijos rekomenduojama išmesti telefonus ir kompiuterinę techniką, kuria jie naudosis Sočyje. Norvegijos saugumas taip pat pasiūlė vykstant į Sočį įsigyti pigius telefonus ir laikinas SIM korteles, kad grįžus iš žaidynių nebūtų gaila jų išmesti. Kompiuterius su asmenine informacija ir kitais vertingais duomenimis rekomenduojama palikti namie, nes prisijungusios prie belaidžio ryšio Rusijos specialiosios tarnybos gaus priėjimą prie šių duomenų. Visos įamžintos olimpinių žaidynių nuotraukos arba filmai, nufilmuoti išmaniaisiais telefonais, automatiškai bus perduoti šioms tarnyboms.

Panašaus masto sekimą vykdė ir Kinijos, ir Didžiosos Britanijos saugumo tarnybos per olimpines žaidynes. Iškilę viešumon sekimo faktai buvo mikliai užglaistyti terorizmo pavojumi. Toks įspūdis, kad terorizmas yra vienintelis visiems suprantamas argumentas, kodėl Didžiajam Broliui reikia platesnės viską matančios akies. Tačiau logika ir sveikas protas verčia manyti, kad terorizmas nėra pagrindinė priežastis. E.Snowdeno nutekinti dokumentai mums primena, kad pasaulis yra mažas kaimas, kur kiekviena bobutė žino, kas vyksta gretimame kieme. Tokio žinojimo prasmė – sveiku protu sunkiai suvokiama, tad paklauskite bobutės. Tai gali būti ekonominiai interesai, gali būti ir kariniai, o gal tiesiog kas nors smaginasi žiūrėdamas į kiekvieną iš mūsų pro rakto skylutę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"