TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sėkmės medicina

2015 11 19 6:01

Jums pavyko šiandien užsiregistruoti pas šeimos gydytoją telefonu ar internetu? Jau kitai savaitei? Pas specialistą – po trijų savaičių? Jums pasisekė. 

Tokio greito laimėjimo ir ramybės jausmas tikrai pridėjo sveikatos. Ačiū valdžios viršūnėms ir visai sveikatos sistemai. O gal jūs turite artimų šeimai medikų ir niekada nesikreipiate į registratūrą, o iškart skambinate „saviškiams“?

Stengiuosi nesipiktinti matydama be eilės į gydytojo kabinetą sliūkinantį pacientą su palydovu iš tos ar kitos įstaigos (slaugytoja, gydytoja ar valytoja), jį palydžiu pavydžiu žvilgsniu ir be žodžių. Nors visada atbėgu iš darbo ir labai skubu, tokią netvarką pastaruoju metu pradėjau toleruoti. Nuo tada, kai reabilitacijos centre išgirdau istoriją, kaip moteris beveik mėnesį iki paskutinio atodūsio kovojo, iš pradžių – rajono poliklinikoje už teisę pakliūti į apskrities ligoninę, o ten atsidūrusi – atsigulti ant operacinio stalo. Ir tik pažįstamos medikės pastangomis ši moteris buvo nugabenta į Kauno klinikas, kur paskutinėmis jai galėjusiomis tapti akimirkomis kardiochirurgai spėjo grąžinti į gyvenimą. Visada stengiuosi manyti, kad tam, kuris lenda be eilės, – blogiau. Raminu save, kad didmiesčiuose padėtis ne tokia dramatiška kaip šalies provincijoje, kur pasitaiko gydytojų, dėl abejingumo ar be 10 litų (įdomu – kiek dabar eurais?) nerašančių siuntimų pas miesto specialistą.

Beje, ar kada nors ligoninėse esate pastebėję, kad labiausiai už viską linkę primokėti kaimų ir mažų miestelių žmonės, šventai tikintys, kad jei neduosi, daktaras tikrai neišrašys vaistų, neoperuos, neatgaivins, neprižiūrės, neskirs tyrimo? Būkite tikri – tam jie turi daugiau pagrindo, nei aiškina įstaigų vadovai, klijuojantys užrašus ligoninių koridoriuose „čia neima kyšių“. Koridoriuose neima. Net jei palatose iškabintų – poveikis būtų toks pat. Tik kokiomis aptemusiomis nuo naudos akimis reikia būti gydytojui, kad įsidėtų į kišenę vienų pietų kavinėje kainos „padėką“ iš nedirbančios, socialines pašalpas gaunančios daugiavaikės motinos, o po inksto šalinimo operacijos išrašytų brangių antibiotikų, kuriems nusipirkti moteris neturi pinigų? Arba apšauktų už galbūt apsimestinį vaitojimą dar gana jauną romę (aišku, socialiai nedraustą), kad ši arba tuojau pat sutiktų operuotis, arba atlaisvintų lovą ir keliautų namo.

Suprantama, medikai – ne socialiniai darbuotojai. Turėjo teisę nesigilinti, kad pacientė – ilgalaikė bedarbė arba kad kitos ligonės neryžtingumo priežastis – 20 eurų pooperacinės slaugos priemonėms, o moteris teturėjo 5 eurus.

Ir dar apie eiles. Tiksliau, apie pacientų išankstinio registravimo tvarką ir pastangas eiles trumpinti.

Neatsisakau tyrimų pagal prevencines programas. Tačiau manau, kad kūnas – paciento nuosavybė, o teisės pačiam spręsti, ko pagal savijautą labiau reikia, dar niekas neatšaukė. Kaip ir galimybės rinktis mokamą arba nemokamą tyrimą. Tik štai čia turime susiprasti, kad ieškoti informacijos teks patiems.

Per valandą (sėkmė!) prisiskambinus į tris Klaipėdos įstaigas, kuriose prie reikalingo aparato, kaip paaiškėjo, laukiančiųjų eilės nėra, ryžausi kreiptis ir į ketvirtą. „Anksčiausiai – po 3 savaičių, bet užtat pas mus – nemokamai“, – džiugiai suskamba balsas. Ačiū ir už tai, nes šeimos gydytoja apie tokią galimybę sutaupyti 17 eurų net nebuvo užsiminusi.

Užsiregistruoti atlikti brangesnį tyrimą prireikė dviejų dienų. 38 skambučiai iš mobiliojo ir antra tiek – iš fiksuotojo ryšio telefono. Ar galėjau tuo metu dirbti, kai kairė ir dešinė nervingai spaudė mygtukus? Betgi koks džiaugsmas – antros dienos pavakare pavyko! O ir paskirtas laikas – tik po trijų savaičių, kai gydytojas (vizito laukti reikėjo tik 2 savaites) buvo perspėjęs, kad atlikti tyrimą pavyks ne anksčiau kaip po mėnesio. Vadinasi, aplankė dviguba sėkmė.

Dėl periodiškai kas pusmetį rekomenduoto vizito pas specialistą „stebėjimui“, kai pagal naują tvarką nebereikia šeimos gydytojo siuntimo, dabar daug sunkiau nei tada, kai tokio siuntimo reikėjo. „Talonų lapkričiui nėra, gruodžiui registruosime x dieną“, – kaip ir kitiems spalio pabaigoje neprisiskambinusiems, todėl atbėgusiems pastovėti „gyvoje“ eilėje pacientams, pranešė registratorė. Pasižymiu kalendoriuje. Dilema: skambinti kelias dienas ir visą tą laiką nedirbti ar nurodytą dieną 8 valandą grūstis eilėje prie registratūros langelio? O gal šįkart vizitą praleisti? Bet juk pirštus tektų nusigraužti, jei po metų paaiškėtų, kad šaukštai – po pietų.

Valdžios žmonės, kurie eilėse niekada nestovi, nori mus įtikinti, kad tokia netvarka poliklinikose – pačių įstaigų kaltė.

Antai, prezidentės įsitikinimu, skubi pagalba pacientams privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacijos turime laukti ne ilgiau kaip savaitę, gydytojo specialisto konsultacijos – ilgiausiai mėnesį. Ne ilgiau turėtume laukti ir brangių tyrimų, kurie apmokami valstybės lėšomis. Planinė pagalba stacionare turi būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų. „Jei įstaiga pacientui paslaugą suteiktų vėliau, Ligonių kasos už tai jai nesumokėtų, nes ne laiku suteikta paslauga – nekokybiška paslauga“, – teigė prezidentė.

Kas lauks mūsų, dabar sėdinčiųjų prie kabinetų po dvi tris valandas, kai tokie terminai bus įteisinti įstatymu ir įstaigos sieks į rėmus įtilpti? Jau ir dabar prieš žengdama į gydytojo kabinetą mintyse kaip poterius sukalbu savo skundus ir prašymus, kad neužsibūčiau ilgiau nei 5 minutes. Kad sutaupyčiau laiko tam, kuris įsmuks be eilės arba ateis ne tik vaistų, bet ir kankinamas vienatvės ar, kaip primygtinai rekomenduojama vaistų anotacijose, pasitarti su gydytoju. O kaip bus tuomet, kai per tris savaites pas šeimos gydytoją apsilankantys pacientai bus sugrūsti į savaitę? Būčiau linkusi pasiginčyti su tais, kurie sako, kad daug užsiregistravusių pacientų neatvyksta ir taip priėmimo tvarkaraščiuose atsiveria eiles ilginančių tuščių langų. Juk juos uždengia tie, kurie eina be eilės.

Registravimas internetu – ne panacėja. Štai prieš kurį laiką prireikė patekti pas kartą konsultavusį traumatologą. Elektroninio registravimo sistemą įdiegusios ligoninės svetainėje šio mediko dviejų mėnesių priėmimo grafike – nė vienos laisvos vietos. Padėjo tik nuolatinis budėjimas prie kompiuterio paeiliui 10 dienų.

Todėl kai valdžios atstovai moralizuoja, kad „į medikus reikia kreiptis ne paskutinę minutę, kai yra problemų, bet būtina tikrintis prevenciškai, profilaktiškai“, norisi atsikirsti, kad tie, kuri stovi eilėse, tikrai nesiregistravo paskutinę minutę, bet kol pateko pas savo ligos gydytoją – ne vienam išaušo lemtinga valanda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"