TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sekminių berželiai

2014 06 07 6:00

Tie, kurie esame klausęsi Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“, turbūt pajutome kažką artima mums, šiandieniams krikščionims, katalikams. Miško laukymėje prieš 600 ar 700 metų susirinkę mūsų tolimi protėviai stoja Dievybės akivaizdon, patikėdami jai savo reikalus, rūpesčius, likimą ir jausdami sąžinės atsakomybę už savo gyvenimėlį.

Daugelis vadinamųjų natūralių religijų, taip pat ir mums artimos baltų religijos, nebuvo primityvus gamtos jėgas įkūnijančių stabų garbinimas, greičiau - klusnumas Aukštesnei Galybei.

Maironis apdainavo uosio ir žmogaus paralelę, o liaudies dainose dar dažnesnis yra berželis svyruonėlis. Apsidairius aplinkui paaiškėja, kad beržo įvaizdis savas ne vien lietuviams, baltams, jis turi ypatingą vietą kaip pasaulio simbolis ir vokiečių, lenkų, gudų pasaulėvaizdyje. Šio medžio šakų vainikas simbolizuoja dangų, liemuo - žemę, o šaknys - požemį. Kai kuriose mitologijose beržas yra tiesiog žmogaus ir gyvūnijos protėvis.

Įvairiose pagonių tautose plintanti krikščionybė priešinosi gamtos jėgų ir įsivaizduojamų dievybių garbinimui, bet priėmė daugelį senųjų religingumo apraiškų ir suteikė joms svarbesnį turinį. Kitados Lietuvoje ir Lenkijoje įsibėgėjus pavasariui žmonės su dainomis apeidavo dirvas, laukus, tikėdamiesi gero oro vasaros darbams, gausaus derliaus. Priėmus krikščionybę prigijo katalikiškas laukų laiminimas, gyvavęs Lietuvoje iki pat ankstyvojo pokario. Ir dabar kai kurių kaimų gyventojai pavasarį užsako bažnyčioje šv. Mišias, gausiai jose dalyvauja, ir labai gerai, jeigu po jų kartu užkandžiauja. Tai proga be didelių atsiprašinėjimų ir panašių ceremonijų susitaikyti kaimynams, jei tarp jų buvo perbėgusi juoda katė. Bendras stalas savaime vienija.

Krikščioniškos Sekminės švenčiamos 50 dieną po Velykų. Izraelitams tai buvo miežiapjūtės šventė, kaip Velykos - išėjimo iš Egipto nelaisvės minėjimas. Jėzus Kristus savo mirčiai pasirinko Didįjį penktadienį, kai izraelitai švęsdavo avinėlių aukojimo vakarą, nes Dievo garbei paaukoto avinėlio kraujas kitados apsaugojo juos nuo Egipte siautusio pirmagimių maro. Jėzus Kristus ant kryžiaus pralietu savo krauju gelbsti žmoniją nuo amžinosios pražūties, ir Jo prisikėlimas iš numirusiųjų Velykų rytą įtvirtina amžinąjį atpirktosios žmonijos išgelbėjimą.

Iš numirusių prisikėlęs Kristus per 40 dienų protarpiais susitikinėjo su savo apaštalais, sakytume, baigė juos parengti didžiajai užduočiai - skelbti Gerąją Naujieną (Evangeliją) visose pasiekiamose tautose. Šeštinių dieną Jis palaimina apaštalus ir atsisveikina, jų akivaizdoje pakyla į dangų, o Sekminių dieną nužengia Šventoji Dvasia, kuri įkvepia jiems drąsos, pasitikėjimo ir ryžto. Apaštalai pirmą kartą drąsiai viešai prabyla įvairiomis kalbomis - kokia kurį Dvasia įkvėpė. Pasikrikštija pirmieji 3000 tikinčiųjų - tiesiog krikščionių bendrijos, Bažnyčios gimtadienis.

O kur berželiai? Jie atneša laukų kvapą į bažnyčias, į namus, į sodybas. Jų liaunos šakelės tinka pinti vainikams, kuriais piemenys vainikuoja savo ganomas karvutes. Gyvūnijos ir augalijos vienybę su viltimi džiugiai švenčia jų šeimininkas žmogus.

Beržo vytelė tarnauja ir įspėjimui pranešti. Būdavo, pamatęs ištekėjusią moterį flirtuojančią su svetimu vyru, senesnis žmogus smagiai abiem uždroždavo beržo vytele: „Ką čia dirbate?!“ Padėdavo. Kitados turbūt ne vienas esame ragavę beržinės košės. Taigi visokiausia, hm, išganinga paskirtis.

SEKMINIŲ HIMNAS

O Dvasia, Viešpatie, nuženk,

savųjų sielose gyvenk,

pripilk malonių iš dangaus

krūtinę tikinčio žmogaus.

Šventos ramybės sklidina,

Aukščiausio Dievo dovana,

šaltinis meilės Tu esi

ir žygiams dvasią įkvepi.

Septyniomis dovanomis

sujungi Tėvą su mumis,

Sūnaus žadėta atėjai,

kalbų daugybe prabilai.

Galingai protą mūs apšviesk

ir širdis meile Tu paliesk.

Kad nepalūžtų mūs valia,

ją stiprink amžina galia.

Tu blogį sielose naikink,

vienybę, taiką vis gaivink,

vesk mus tvirtai tiesos keliu,

padėk išvengt skaudžių klaidų.

Mums Dievą Tėvą leisk pažint,

Jo Sūnų amžiną pamilt.

Dvasia Tu meilės jų bendros, –

Tave tikėsim visados.

Mes Dievą Tėvą šlovinsim

ir Sūnų prisikėlusį,

ir Dvasiai Šventajai garbė

per amžių amžius vis skambės.

Amen. Aleliuja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"