Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Senos kvailystės naujame įpakavime

 
2017 05 10 9:03

Dabartinė Lietuvos valdžia pasižymi tuo, kad kaip sugertukas į save sugeria, praryja, pergromuluoja ir atryja visas įmanomas, kitados jau išbandytas nesąmones. Seimo darbotvarkė, kaip taisyklė, apytuštė, o gluminančių niekučių prisirankiota lyg iš patvorių.

Ar nauja yra idėja užmauti nors kokį nors apynasrį žiniasklaidai? Ne. Kiekviena nauja valdžia sugalvodavo ką nors naujo – tai suvelti žurnalistų akreditavimo Seime procedūrą, tai vienaip ar kitaip įvesti cenzūrą, ką siekta daryti bet kokiomis dingstimis. Tai prisidengiant garbe ir orumu, tai teismų paslaptimis, tai dar kuo nors. Tikslas visada tas pats – įvelti į teismus, priversti įsivesti autocenzūrą, bijoti prasižioti. Ramūnas Karbauskis, siūlantis subjauroti Visuomenės informavimo įstatymą „juridinio asmens reputaciją“ ginančiomis nuostatomis irgi ne pirmas, kuris apsimeta kvailiu.

Reikia tikrai būti labai neprotingu, kad nesuprastum, jog „fizinio asmens“, t. y. Žmogaus teisės yra visai kas kita, negu verslo įmonės ar valdiškos įstaigos, tarp jų ir Seimo, interesai. „Fizinis asmuo“ – pakankamai šlykštus teisinio žargono darinys – yra Žmogus, kurio teises atskiru skirsniu saugo ir šalies Konstitucija, ir tarptautinės konvencijos. Žmogus yra sutvėrimas, kuris turi sielą ir orumą, o jau tik paskui asmens kodą. O „juridinis asmuo“ gali būti kaip įkurtas, taip ir likviduotas. Tai yra popierius ir įrašas virtualiuose registruose, todėl R. Karbauskio argumentacija, kad abiejų teises dera sulyginti, būtų bemaž nužmogėjimo požymis, jei toks jo manymas būtų nuoširdus. Bet vargu – aš tuo netikiu. Pasikartosiu – tai eilinis valdžiažmogio instinktas – užčiaupti ir įbauginti kritikus, užnuodyti jiems gyvenimą.

Kas nors naujo ir nematyto kituose frontuose? Kovoje su alkoholiu? Nieko panašaus. Visos siūlomos priemonės, konkrečiai neįvardijant tikslų ir jų įgyvendinimo terminų, nepapasakojant apie priemonių kaštus – nuogas populizmas, paūbaujant apie sulaužytus likimus ir baisų tautos prasigėrimą – nieko naujo. Naujų draudimų įvedinėjimas, jei nesuveikia senieji – irgi ne naujovė. Jei kvailys daužo stoteles su BMW prisprogęs iki 1,5 promilės, tai jį neva kažkaip įtakos leistinos ribos sumažinimas nuo 0,4 iki apvalaus 0? Jei nesuveikia draudimas parduoti degtinės iki 18 metų, tai ims ir suveiks pakėlus ribą iki 20? Irgi žinoma kvailystė – išbandyta, neveikusi, bet vėl brukama, kaip „ryžtinga naujovė“.

Kova su vadinamosiomis pridėtinės vertės mokesčio lengvatomis – irgi anokia naujiena. Vadinamąsias lengvatas – tiesiog skirtingus tarifus įvairioms prekių ir paslaugų rūšims – kvailai demonizavo dar konservatoriai ir keli rėksmingi ekonomistai, argumentuodami savo studentų ekonometriniais darbeliais ir paskelbdami absoliučią daugumą Europos šalių kvailomis bei neturinčiomis tokių gabių ekonometrų, kurie įrodytų, jog PVM kainai įtakos neturi. Valstiečiai ir žalieji tiesiog turi lygiai tiek pat fantazijos biudžeto tvarkymui – lengviausia nuplėšti iš ubagų. Jie ne kokie nors tadai blindos ar robinai hudai, kurie naiviai manė, kad turčius plėšti pelningiau. Senos statybos daugiabučiuose turčių nelabai daug – oligarchai ten įsikuria retokai. Renovaciją valdžia po valdžios įgyvendina itin „sparčiai“, tad milijonieriai ten ne kaip jaustųsi. Todėl argumentas, kad PVM lengvata šildymui neva papildo ir turtuolių kišenes, yra paprasčiausia melagystė, gimstanti iš kitų fiskalinių idėjų bado. Tiesiog didinam tarifą lengviausiai administruojamam mokesčiui ir nesukam galvos, nes ji vis tiek tuščia ir nieko neprisukiosi. Nebent iš ubagų atėmus šildymo lengvatą tikimasi, kad jie šilumininkams sumokės degtinei skirtus eurus ir tai įeina į blaivybės talibų slaptą programą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos išankstiniai parėkavimai, kad jį ruošiasi pulti klastingų tamsių jėgų nupirkta žiniasklaida – irgi girdėti. Tą moka ne tik mūsiškiai. Gerai šį meną yra įvaldęs ir kaimyninės imperijos vadas Vova. Paskelbi, kad priešas šiapus vartų, kad aplink jų pinklės, kad kritika yra klastingų kapitalisų, užsienio ir vidaus priešų pinklės, skatini paranoją ir taip kaitini savo reitingus.

Idėja leisti specialiosioms tarnyboms be teismo leidimo kapstytis po privačias sąskaitas – irgi nėra nauja. Specialiųjų tarnybų galių plėtimas ir privatumo naikinimas – pastarojo dešimtmečio tendencija, argumentuojama taip pat vyžotai: kas nieko blogo nedaro – neturi bijoti. Teisingai. Kodėl nepaskelbus, kad tos tarnybos apskritai gali viską ir suvis nepanaikinus ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaip reiškinio? Juk nukentės tik blogiečiai, ar ne? Negirdėta? Nepamenat iš kur? Taigi, praėjo nepastebimai tas „naujoviškos“ valdžios šimtadienis ir dar daugiau... ir.... Nihil novi sub Luna.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"