TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šešėlinė bankininkystė – problema ar platesnės finansavimo galimybės

2013 06 12 8:30

Šešėlinė bankininkystė, kitaip dar vadinama šešėliniu bankų sektoriumi, suprantama kaip kredito tarpininkavimo sistema, apimanti įprastinei bankų sistemai nepriklausančią veiklą. Pagrindiniai šešėlinio bankų sektoriaus dalyviai yra šie: pinigų rinkos fondai ir kitų rūšių investiciniai fondai arba produktai, turintys indėlių požymių, finansų bendrovės, kurios teikia kreditus, bet nėra reguliuojamos kaip bankai (pvz., lizingo, faktoringo bendrovės, mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų bendrovės) ir kt. Nors tai visiškai legali veikla, ji nėra taip prižiūrima kaip bankų, todėl ir vadinama šešėline bankininkyste.

Alternatyva bankams

Šešėlinis bankų sektorius atlieka svarbias finansų sistemos funkcijas: investuotojams siūlo banko indėlių alternatyvą, pasižymėdamas didesne specializacija efektyviau nukreipia lėšas į specifines sritis, sukuria papildomų finansavimo šaltinių ir kt. Šis sektorius būna naudingas tada, kai tradicinių bankų veikla ar rinkos tampa laikinai suvaržytos. Jis sudaro galimybes įprastiniam bankų sektoriui mažinti ar išskaidyti riziką. Tuo pat metu šešėlinis bankų sektorius gali kelti grėsmę ilgalaikiam finansiniam stabilumui, nes kartu su juo daugėja nežinomų rizikos šaltinių. Be to, šio sektoriaus problemos gali neigiamai paveikti įprastinį bankų sektorių, kuris yra griežčiau reguliuojamas ir prižiūrimas. Šešėlinio bankų sektoriaus reguliavimas, jam taikomi suvaržymai ir priežiūra nėra tokie griežti, arba jie iš viso netaikomi. Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos sutaria, kad šio sektoriaus įmonės ir jų veikla turėtų būti reguliuojami griežčiau. Kartu siekiama netrukdyti šiam sektoriui vystytis, jei jis nekelia sisteminės rizikos, nes tai svarbus finansavimo šaltinis, ypač tada, kai bankų kreditavimas yra sumažėjęs.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, palyginti su JAV, šešėlinės bankininkystės apimtis yra gerokai mažesnė. Lietuvos banko turimais duomenimis, šešėlinio bankų sektoriaus įsipareigojimai sudaro apie dešimtadalį bankų įsipareigojimų. Apie 90 proc. minėtos sumos sudaro tradicinės veiklos – lizingo, faktoringo – įmonių įsipareigojimai. Šios veiklos įmonės nepasižymi agresyvia plėtra ar perdėta rizika ir dažnai yra bankų patronuojamosios įmonės, todėl jų riziką perteikia bankų balansai.

Susirūpinimą kelianti plėtra

Didesnį susirūpinimą, ypač dėl vartotojų apsaugos, kelia mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų įmonių veikla. Mažieji vartojimo kreditai yra paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Jie tapo skolinimosi iš bankų ar kitų kredito įstaigų alternatyva. JAV, kur mažieji vartojimo kreditai išplito anksčiausiai, vienos pirmųjų ėmėsi reguliuoti vartojimo kreditų rinką. Kitos šalys šiuo metu ieško būdų, kaip griežčiau reguliuoti šią rinką, arba jau ėmėsi tam tikrų veiksmų.

Lietuvoje mažųjų vartojimo kreditų rinka yra gana nauja, todėl ji sparčiai auga. Vien 2012 metais šios rūšies paskolų portfelis išaugo 2,6 karto (nuo 83,2 mln. litų iki 214,6 mln. litų). Mažųjų vartojimo kreditų rinka yra labai koncentruota – trys šiuos kreditus teikiančios įmonės užima beveik 75 proc. rinkos. Be to, ši rinka pasižymi itin didelėmis vartojimo kredito palūkanų normomis (vidutinė metinė palūkanų norma sudaro daugiau kaip 100 proc.), o kredito suma paprastai nesiekia 750 litų. Kredito istorija, kredito gavėjo amžius ir pajamos yra pagrindiniai kriterijai, vertinami prieš suteikiant kreditą.

Neatsakingai, neįvertinę savo galimybių grąžinti kreditą dažniausiai skolinasi jauni asmenys. 2012-aisiais jaunesni nei 25 metų asmenys sudarė 36 proc. visų mažųjų vartojimo kreditų sutarčių, jiems teko panaši dalis ir visų uždelstų sutarčių. Tikėtina, kad besiskolinantys asmenys nežino, kokios pasekmės kyla negrąžinus kredito, ir dažniausiai nepagalvoja, kad kredito negrąžinimas paveiks jų kredito reitingą ir bus sunkiau ateityje gauti kitokią paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Šią problemą bent iš dalies galėtų išspręsti finansinis švietimas.

Nauji apribojimai greitiesiems kreditams

Vartojimo kreditų rinkai taikomais naujais teisės aktais siekiama išspręsti tokio kredito gavėjų mokumo vertinimo ir informacijos atskleidimo problemas. Vartojimo kreditų rinka aiškiai teisiškai reglamentuoti pradėta 2011 metų balandžio 1 dieną priėmus Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą. Vis dėlto pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria visos šalys, tarp jų ir Lietuva, yra nepakankamai gerai atliekamas (arba iš viso neatliekamas) vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimas ir netinkamas arba nepakankamas informacijos atskleidimas. Lietuvos bankas šią problemą ėmėsi spręsti patvirtindamas Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Vėliau buvo nustatytos Finansinių paslaugų reklamos gairės, jų atskira dalis skirta vartojimo kredito reklamos reikalavimams detalizuoti. Be to, Lietuvos bankas taiko poveikio priemones Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pažeidėjams. Pagal naujus, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliosiančius Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus vartojimo kredito davėjas laikomas besilaikančiu atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų vidutinė įmoka, apskaičiuojama kredito grąžinimo ir palūkanų bendrą sumą dalijant iš kredito trukmės (atsižvelgiama į visus įsipareigojimus finansų įstaigoms), sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tikimasi, kad šis reikalavimas sumažins galimybę nuolatinių pajamų negaunantiems ir dažnai su kredito grąžinimo problemomis susiduriantiems asmenims prisiimti naujų įsipareigojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"