TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sėsk, braliuk, po uosiu

2014 10 06 6:00

Pamenate, kai kartą, skaičiuodami kuklius mūsiškių rezultatus „Eurovizijos“ dainų konkurse, sulaukėme mielos dovanėlės iš Latvijos? Dvylika balų, šilta vedėjo iš Rygos šypsena ir pusiau lietuviškas, pusiau latviškas „sveikinu, braliukai“ neliko nepastebėti net tų, kurie visiškai nesidomi nei popmuzika, nei minėtu festivaliu.

Beveik galėčiau kirsti lažybų, kad dauguma Lietuvos politikų, paklausti apie dvišalius abiejų valstybių santykius, sutartinai išbertų standartines frazes apie bendrus projektus, tarpusavio investicijas ir visišką sutarimą tarptautinėse organizacijose. Tikriausiai, visa tai - tiesa. Bet „paprastas Lietuvos žmogus“, tyliai triūsiantis savo sode ir viena ausimi besiklausantis tolumoje birbiančio radijo imtuvo, turbūt tik atsidustų prisiminęs, jog Rygoje įgriuvo lietuviškos parduotuvės stogas.

Abejonių nekyla - ir politikai, ir piliečiai susimąstytų išgirdę klausimą apie tai, kaip šiandien laikosi Lietuvos latvių bendruomenė. O juk taip buvo ne visada.

Atgimimo metu Kremliaus tarnai ir KGB bičiuliai pūtė padoriems pasaulio žmonėms miglą į akis tvirtindami, kad nepriklausomybės Lietuvoje siekia tik „saujelė ekstremistų ir nacionalistų“ ir kad tikruosius „tarybų Lietuvos“ žmonių siekius ir lūkesčius gina komunistų partija bei internacionalistų judėjimas „Vienybė. Jedinstvo. Jednosć“.

Tuo metu visokie uschopčikai, burokevičiai ir gorbačiovai Lietuvos gyventojus skirstė į lietuvius ir rusakalbius. Demografinę padėtį iliustruojančiose lentelėse, be duomenų apie lietuvių, rusų ar baltarusių skaičių, būdavo ir paslaptinga eilutė „kiti“.

Kilus Sąjūdžio bangai, beveidžiai „kiti“ virto žmonėmis, turinčiais savo istoriją, savo kalbą, savo papročius, savo kultūrą. Lietuvoje vėl atsirado žmonių, galinčių išdidžiai pasakyti: esu latvis, žydas, estas, vokietis, graikas, azerbaidžanietis, armėnas, vengras. Jie ėmė į rankas savo tautines vėliavas ir stojo greta lietuvių. Ginti mūsų visų teisės į mūsų visų Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą.

Šalia jų atsistojo ir dalis rusų, lenkų, baltarusių. Maskvos ir vietinių padlaižių finansuojama ir reklamuojama „Jedinstvo“ liko tuo, kuo buvo iš pat pradžių, - kolaborantų ir kolonistų sambūriu. Gauja, kurios nevienijo jokios vertybės, jokia moralė.

„Partijos ir liaudies“ nacionalinė politika žlugo. Ėjo 1989-ieji.

Šiandien kai kurių ano meto etninių bendrijų aktyvistų nebėra tarp mūsų. Tačiau jų įkurtos bendruomenės gyvuoja.

Štai braliukai latviai praėjusią savaitę minėjo savo bendruomenės 25-ąsias metines. Net laišką gavo, nuo paties kultūros ministro. Jį drebančiu balsu perskaitė kukli ministerijos tarnautoja. Susirinkusieji paplojo. Ką gi, ačiū Lietuvos valstybei ir už tai.

Kuklioje bendruomenės šventėje ant stalų nesipuikavo ungurių ir eršketų, neputojo šampanas, scenoje nedainavo nei Violeta Urmana, nei Jose Carreras. Gal todėl tarp susirinkusiųjų nebuvo matyti „iškilių“ Lietuvos politikos ir diplomatijos atstovų. Kaip jų nebuvo ir, pavyzdžiui, kiek anksčiau vykusioje vokiečių bendruomenės šventėje.

O gal jiems gėda? Tarkime, dėl penkerius metus "terliojamo" Tautinių mažumų įstatymo? Juk kaip patogu paskelbti, kad jis reikalingas tik lenkams, todėl kenksmingas Lietuvai. Ir patyliukais grąžinti į statistikos lenteles eilutę „kiti“.

Atleiskit, braliukai. Į sveikatą!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"