TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šeštadienis su latvių Valentinais

2015 02 14 6:00

Nėra nieko romantiškesnio, kaip apsvaigus nuo dėmesio ir vaišių išeiti į nepažįstamą miestą, žengti tamsėjančiomis gatvėmis, smukti į seną kiemą, atrasti laiptinės duris, įvijais laiptais pasiekti trečią aukštą, atsidurti bute aukštomis lubomis, kur vyksta koncertas, ir sužinoti, jog tai – „Carnival Youth“, breinstormų lyderio Renaro Kauperio sūnų Edgaro ir Emilio grupė. Taip ar panašiai rašiau praėjusį rugpjūtį po žurnalistų viešnagės Rygoje. Tą vakarą Latvijos sostinėje vyko muzikavimo namų aplinkoje „Sofar Sounds Rīga“ premjera.

Jauno, prieš kelis mėnesius mokyklą baigusio ketvertuko pasirodymas, tiesa, jau ėjo į pabaigą. Prieangyje ant staliuko pūpsojo nusekę ąsočiai, pasklidai apartamento kambariuose stoviniavo rimti, tylūs, dėmesį sutelkę klausytojai. Į vienus ir į kitus maloniai plakėsi muzikos garsai. Užkluptas naujų įspūdžių, tų garsų mažai paisiau. Norėjosi apsidairyti, kuo daugiau pamatyti, įsirašyti į atmintį. Tada dar negalėjau žinoti, kad „Carnival Youth“ taps neatskiriamais kelionių draugais.

„Kelionių draugai“ – suprantama, perkeltine prasme. Tiesiog dažnai kompaktinių plokštelių klausausi savo mažyčiame forde – „spuoge“, kaip jį vadina vienas kolega. Neturiu ko slėpti – mano garso aparatūra geriausia (ir garsiausia) automobilyje.

Vėliau, pasibaigus koncertui mus globojusi Linda Anaitė padovanojo po CD – „Carnival Youth“ mini albumą „Never Have Enough“.

Penkių plokštelės dainų įspūdis – nepaprastas jų turiningumas, kūrybingumas, improvizacijos laisvė – priminė filosofo, rašytojo, diplomato Arvydo Juozaičio įspūdžius. Knygoje „Ryga – niekieno civilizacija“ jis aprašo pasivaikščiojimo akimirką, kai miesto centre žvilgtelėjęs vidun pro banko ar kitos prabangios įstaigos langą išvydo lyg rugių varpas siūbuojančias žmonių galvas – choro giedotojus ir jiems diriguojančią moterį. Pajutęs pavydą. „Tie žmonės neskubėjo namo, kad išsislapstytų po kampus, jie buvo kartu ir dainavo – ir darbo dienos nuovargio lyg nebuvę, ir vaikai šmaižiojo palei kojas, ir veiduose nerimo – nė lašo. Tradicijos jėga.“

Atrodo, kad ši dainavimo kultūra, muzikinė klausa ir, svarbiausia - muzikinis saikas genais perduodamas vis naujoms latvių kartoms. „Carnival Youth“ iki šiol negaliu atsiklausyti – kaskart viename ar kitame kūrinyje atrandu šį tą naujo. Mėginu raustis atmintyje, ko nors panašaus ieškoti Lietuvoje ir suprantu – latviukai pralenkia visus, kuo mes čia, Lietuvoje, iš įpročio, o gal labiau – biednystės, didžiuojamės. Vienas garsus muzikantas ir aktorius neseniai vardijo atlikėjus, kurie galėtų sėkmingai pasirodyti „Eurovizijoje“: proginiais kūriniais lietuvių jausmams pataikaujantį Marijoną Mikutavičių, geru balsu nuobodį raikančią Jazzu, esą labai populiarius, nors tik mažuose būreliuose vertinamus skempus. Gal dar pridėkime šizuojantį ir, ačiū Dievui, nusibaigusį „In Culto“ „fenomeną“.

Teneįsižeis Veronikos Povilionienės gerbėjai, tačiau lietuvių dainavimo tradicija išseko. (Aš, tarkime, neįsižeidžiu.) Turiu omenyje ne valstybinės reikšmės Dainų šventes, o privačią, intymiąją erdvę ir tą spontanišką norą uždainuoti, kai sueiname į būrį. Tad ir mūsų „Tautiška giesmė“ arenose skamba silpnai ir nedrąsiai. Paprastas dalykas – gana pasidomėti, kiek vyrų chorų turime mes, ir kiek jų gyvuoja Latvijoje ar Estijoje, kad pasidarytų liūdna.

Puikūs, nebanalūs „Carnival Youth“ tekstai, skandinaviško sodrumo balsai ir džiugus jaunatviškas muzikos tempas. Nė vienos lėtos, lyrinės melodijos. Net minoriškai prasidedančios dainos netrukus virsta latviškai racionaliai suvaldytu šėlsmu.

2014 metų rudenį grupė įrašė debiutinę plokštelę „No Clouds Allowed“. Atsirado dar septynios dainos, iš kurių - dvi dainuojamos latviškai. Vienos teksto autorius - didis latvių poetas Imantas Zieduonis (1933-2013). Albume jau yra lėtesnių kūrinių, tačiau nė kiek neprimenančių lietuviškos elektroninės depresijos.

Ne tik latviška muzikavimo kultūra, bet ir, ko gero, nesąmoningai demonstruojama pagarba roko muzikos ištakoms atsiskleidė naujose dainose „Traffic Lights“, „See the World“. Rokenrolo tradicija maitina ir dainą „Sometimes“. „Tree By Tree“ pasigirsta ilgesingų natų gaidų, tačiau jos nuteikia pozityviai.

„Carnival Youth“ susibūrė 2011 metais, tačiau jau koncertavo Jungtinės Karalystės festivalyje „The Great Escape“, viename pagrindinių Lenkijos muzikos festivalių „Open'er“, Vengrijos muzikos festivalyje „Sziget“, didžiausioje Europos muzikos mugėje „Eurosonic“. Neseniai ketvertukas grįžo iš Liublianos. Hitai „Octopus“ ir „Never Have Enough“ skambėjo Jungtinės Karalystės pagrindinės radijo stoties „BBC Radio 1“ eteryje. Tarptautiniai kritikai latvių muškietininkams spėja sėkmingą karjerą. Grupė kelis kartus lankėsi Lietuvoje, koncertavo „Galapagų“ festivalyje ir Vilniaus muzikos savaitėje. Džiugu, kad šiandien latvių Valentīnai vėl čia - su debiutiniu LP albumu. Kaip sako kita mano kolegė, „pavydžiu tai matysiantiems pirmą kartą“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"