TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Siauras išganymo takas

2016 08 20 6:00

Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę. Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“ „Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: „Viešpatie, atidaryk mums!“ 

O jis atsakys: „Aš nežinau, iš kur jūs.“ Tada imsite dėstyti: „Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse...“ O jis jums tars: „Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!“ Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai.“

Iš Evangelijos pagal Luką

Klausimas, koks bus mano likimas peržengus mirties slenkstį arba kiek bus išrinktųjų ir išgelbėtųjų, kyla daugeliui. Kristaus mokymas atskleidžia šios paslaptingos ateities uždangas. Jėzus žodžiais ir darbais liudija žmogų mylintį gailestingą Dievą, dovanojantį mūsų būties pilnatvę arba amžinąjį gyvenimą. Šiandien ši džiugi žinia taip pat skelbiama pasauliui, tačiau Dievo Sūnus primena, kad amžinybė nėra žmogaus prigimtinė teisė, bet privilegija, dovana. Negalima jos naiviai tikėtis, o juo labiau reikalauti vien todėl, kad žmogus yra Dievo kūrinys. Ji dovanojama tam, kuris yra jos vertas, kuris priima Dievo mokymą ir gyvena pagal pažintą Tiesą. Deja, šiandienos žmogus linkęs ignoruoti jam nepatogią tiesą ir pasirenka tik širdžiai malonesnius žodžius – Dievas myli žmogų, Jis yra gailestingas. Vadinasi, visus priims pas save.

Priimtiniau neišgirsti svarbaus Kristaus palyginimo apie uždarytas duris ar raginimo: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių.“ Dar naudingiau išsirinkti iš Evangelijos tik patinkančius Jėzaus žodžius, pasirinkti priimtinų teiginių iš kitų religijų ir susikurti savo dievą, kuris nepriekaištauja, pritaria mano mintims, elgesiui ir vykdo mano valią. Tada galiu gyventi nuo tikrojo Dievo nepriklausomą gyvenimą ir apgaudinėti save, kad vis tiek pateksiu į dangų.

Vis dėlto Jėzus nepataikauja ir nebijo pasakyti nemalonių dalykų: „Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!“ Jis nebijojo likti nesuprastas, nors taip ir atsitiko, kai kritikavo savo amžininkų ritualinį, bedvasį ir asmenybės nekeičiantį tikėjimą. Tai jiems pirmiausia buvo skirti žodžiai – „būsite išvaryti laukan“. Jis nebijo tą patį pakartoti ir mūsų kartai, pakrikštytai, bet Dievo mokymo nepaisančiai ir kuriančiai sekuliarią valstybę. Būti pakrikštytam ir du kartus per metus didžiųjų švenčių dienomis apsilankyti bažnyčioje dar negarantuoja įžengimo į amžinybę.

Kristus perspėja, bet nepaliauja kvietęs atsigręžti į Jį ir rimtai įsiklausyti į Jo balsą. Tai Jis yra tos durys, pro kurias jau dabar įžengiama į visavertį gyvenimą: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.“ Tėvas siuntė Jį nutiesti kelią, vedantį į gyvenimo pilnatvę. Jis nėra tik vienas iš daugelio pranašų ar religinių mokytojų, žadančių, ko patys neturi ir negali duoti. Jis – Dievo Sūnus ir Jėzaus balsu kalba pats Dievas Tėvas. Jie abu yra viena, todėl Kristus žmogus turi savyje Tiesos pilnatvę ir amžinąjį gyvenimą, yra pajėgus juos suteikti. Jo žodžiai nėra tik graži, vaizdinga iškalba naivuoliams sužavėti, bet tikrovė, kurią randu Jo asmenyje. Jis sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“, ir taip yra. Sekdamas Jėzaus mokymu, einu tikėjimo keliu ir Jo asmenyje – Jo žodžiuose, darbuose, bendravime – randu ir pažįstu tiesą apie Dievą, pasaulį bei save. Ją priėmęs kuriu naują, tikrą gyvenimą.

Dažnai manau, o pasaulio dvasia nepaliaujamai tai patvirtina, kad ir be Dievo patarimų gyvenu tikrą visavertį gyvenimą. Kasdien randu daugybę naujų jo būdų, tačiau giliau patyrinėjęs suvokiu, kad jis labai nepastovus, laikinas. Jame daugiau melo, nesėkmių ir kančios, o ne tiesos, gėrio ir džiaugsmo. Bandau jį pagauti, sulaikyti, bet jis kas valandą, kas minutę keičiasi, byra lyg smiltys tarp pirštų, liudydamas, kad bus pabaiga. Kur mano vakarykštė diena ar praėję metai? Jų jau nėra. Šio žemiškojo gyvenimo trapumo ir laikinumo suvokimas galėtų pažadinti didelę neviltį, jei neskambėtų viltingas Kristaus balsas: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“, ir kvietimas: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus!“

Turiu didžią Dievo dovaną – laisvą valią, galimybę rinktis Dievo vaikų laisvę ir tikrą gyvenimą Jo artumoje arba pasiduoti sekuliarios visuomenės diktatui ir amžinojo gyvenimo ieškoti šio pasaulio politinėse bei ekonominėse sistemose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"