TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šiaurės Korėja Europos Sąjungoje

2015 11 11 6:00

Gruodžio 17–18 dienomis Europos Sąjungos (ES) vadovai vėl susitiks, kad jau kelintą kartą aptartų Bendrijos ateitį. Mėginkime iš karto atspėti, koks bus svarbiausias į krūvą susirinkusių ES vadovų darbotvarkės klausimas?

Sakote, į turtingiausias šalis plūstančios Azijos ir Afrikos karo pabėgėliais vadinamų ekonominių (daugiausia) migrantų minios? Anaiptol! Įtakingiausios Bendrijos galvos spręs, kaip susitarti su Didžiąja Britanija, kuri jau nežinia kelintą kartą grasina išstosianti iš Europos Sąjungos, jei bus bandoma apriboti jos suverenitetą plečiantis euro zonai.

Tokia yra švelniu diplomatiniu šydu pridengta oficiali svarbiausio klausimo formuluotė. Išvertus į liaudies kalbą tai reikštų, kad anksčiau aktyviai oponavusi bendrų ES institucijų kūrimui, tolesnei Bendrijos integracijai (Lisabonos sutartis), bendrai socialinei ar užsienio politikai Didžioji Britanija vėl gulasi ant bėgių ir guldo ant jų visą Europą, kad neverstų jos įsivesti euro.

Britai jau seniai garsėja panašumu į aikštingą panelę, kuri, deja, žavi daugumą Senojo žemyno neonacių ar tiesiog pačių kairiausių komunistų, atvirai tarnaujančių diktatoriaus Vladimiro Putino Rusijai. Tik visiškam idiotui gali būti neaišku, kad ES teturi du kelius – arba vienytis ir tapti federacine valstybe, arba išsibėgioti kas sau.

Pirmasis variantas nepatinka aršiausiems ES valstybių nacionalinio paveldo saugotojams, visai pagrįstai nuogąstaujantiems, kad Europos tautoms pernelyg suartėjus ekonomiškai stipresnės valstybės „sugers“ silpnesnes.

Tačiau Europai dar blogesnis yra antrasis pasirinkimas – gyventi po vieną. Rusijos žaibiškai įvykdytas Ukrainos Krymo „blickrygas“, nepaskelbtas hibridinis ir ekonominis karas prieš ES jau dabar graso Bendrijos vienybei. Akivaizdu, kad nutarusios gyventi po vieną šalys vis agresyvėjančių meškų ir tyliai sparnus skleidžiančių drakonų atskirais kąsneliais ar visos iškart būtų godžiai prarytos.

Tad negi didesnei ES integracijai nuolat besipriešinantys britai nesupranta, kuo gresia Senajam žemynui jų aikštingumas?

Europoje, o ypač Rusijoje, yra daug britų šalininkų, kuriuos žavi esą principinga Didžiosios Britanijos pozicija subiurokratėjusio Briuselio atžvilgiu. Nemažai panašiai mąstančiųjų ir pas mus. Dalį lietuvių, ypač vyresnio amžiaus, pateisinu, nes jiems britų elgesys pasąmoningai primena mūsų tautos kovą su kruvinąja Sovietų Sąjungos imperija. Tik retai atkreipiamas dėmesys, kad nuo SSRS imperijos laikų keitėsi ir tautų sambūvio principai, ir pats laikotarpis.

Dėl to labai atsakingai teigiu, kad pagrindinis Didžiosios Britanijos tikslas tikrai nėra išsaugoti savo identitetą, kurį ir taip iš didelės tautos vargu ar kas atimtų. Britų siekis, mano įsitikinimu, yra daug proziškesnis – gerai gyventi euro zonos sąskaita.

Tikslui pasiekti reikia nedaug – išlaikyti savo rankose svarą sterlingų, kurio kursą euro ir kitų užsienio valiutų atžvilgiu nustato vietos bankai. Sakysite, nesąmonės? Tada detaliau panagrinėkime šį fenomeną.

Šiandien viešieji ryšiai taip išplovė europiečių galvas, kad net vidury nakties prikeltas raišas ir aklas devyniasdešimtmetis lyg poterius išpyškins apie didžiulę naudą, kurią patiria į euro zoną įstojusios ES valstybės. Ir dar pridurs, kad vargas toms ES šalims, kurios iki šiol egzistuoja be euro.

Tai tiesa. Bet tik iš dalies. Šiuo metu iš 28 Bendrijos valstybių eurą yra įsivedusios 19. Tarp devynių narių, kurios verčiasi be euro, yra trys naujos ir skurdžios: Bulgarija, Kroatija ir Rumunija, skolose burbuliuojanti Vengrija, taip pat Čekija su Lenkija. Tačiau keisčiausias dalykas yra tai, kad eurą įsivesti vengia ypač turtingos ir įtakingos Didžioji Britanija, Danija ir Švedija. Kodėl!?

Bent jau lietuvaičiams atsakymas turėtų būti labai akivaizdus. Viena aršiausių euro priešininkių yra mūsų kaimynė Lenkija, kuri vienintelė iš ES valstybių išvengė nuosmukio net per didžiausią kada nors pasaulio istorijoje ekonomikos krizę. Manau, daugiausia tai lėmė ne koks nors ypatingas lenkų darbštumas, o manipuliavimas savo zloto kursu. 2009 metais, jei gerai prisimenu, jis buvo nukritęs iki žemiausio kada nors buvusio savo rodmens. Akimirksniu atpigo lenkiškos prekės, augo eksportas, o Lietuvos pasienio gyventojai masiškai plūdo apsipirkti Lenkijos pasienyje.

Statistika rodo, kad palyginti labai mažai per krizę nukentėjo ir Didžioji Britanija su Švedija. Tik, įtariu, šios šalys veikė platesniu mastu, alindamos ne su euru susietą lietuvišką litą, o visą euro zoną. Ir tik netvirtinkite man, kad valiutų kursais valstybės negali manipuliuoti. O dabar pasakykite nors vieną priežastį, kodėl turtingosios ne euro zonos šalys turėtų atsisakyti geresnio gyvenimo euro sąskaita? Tik dėl abstrakčios Jos Prakilnybės vieningos Europos?

Juolab kad euro zonos ES valstybės labai lengvai pasiduoda pirmiausia britų šantažui, kuris pagal tam tikrus požymius nepadarytų gėdos ir komunistinei Šiaurės Korėjai. Štai ir gruodžio pradžioje, kad neardytų ES kaip sąjungos apskritai, Didžioji Britanija reikalauja pripažinimo, jog ES nebūtų vienos valiutos sąjunga. Ar dar ilgai leisimės kvailinami?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"