TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sirijos Gordijo mazgas

2015 11 27 6:00

Artimųjų Rytų regionas patiria nesibaigiančią turbulenciją, o jo sukrėtimai pasiekia ir kitus pasaulio regionus.

Šiandien Vakarai nežino, kaip spręsti susidariusią problemą, o Rusija apie savo ryžtingus žingsnius, pasaulio gelbėjimą ir visų kitų agresiją jos atžvilgiu tik garsiai šaukia. Tipiška Drama queen (ang. dramos karalienė). Deja, reikia konstatuoti faktą, kad Rusija konflikto Sirijoje bei DAESH (ISIS) problemos nesprendžia, ir neatrodo, jog ruoštųsi tai daryti. Rusija beveik nebombarduoja DAESH valdomų teritorijų, nors bando įtikinti priešingai ir taip tvarko reikalus namuose bei mėgina grįžti prie didžiųjų valstybių stalo.

Kas lemia, jog situacija iš esmės nesikeičia? Pirmiausia, tikslinga atkreipti dėmesį į regione savo interesų turinčius veikėjus ir jų bendradarbiavimo galimybes. „Priešininkų“ porų galime rasti ne vieną. Susikerta Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado ir nuosaikiosios opozicijos interesai, Turkijos ir kurdų (šie yra vieni aktyviausių kovoje prieš DAESH) bei Irano ir Saudo Arabijos pozicijos. Ši yra svarbi žaidėja regione, o jos skiriami 10,4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai (80 mlrd. dolerių 2014 metais) rodo, jog situaciją Saudo Arabija vertina kaip grėsmingą ir ruošiasi tas grėsmes atremti. Taip pat Rusija bando aiškintis santykius su savo „priešu Nr.1“ – JAV. Sirijoje veikia ir mažesni savų interesų turintys žaidėjai – Sirijos turkmėnai, „Al-Qaedos“ padalinys „Jabhat al– Nusra“. Ir visų šių žaidėjų santykis su DAESH yra nevienareikšmis.

Turkijos ir Rusijos santykiai taip pat įgis naujų atspalvių po Turkijos sprendimo neleisti Rusijai elgtis regione kaip vienvaldei šeimininkei ir erzinti kaimynus. Vladimiras Putinas veikiausiai pamiršo, kad jo kolega Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – ne Barackas Obama ar vienas iš Europos lyderių. Turkija jau porą mėnesių Rusiją vis įspėdavo, jog dėl oro erdvės pažeidimų bus atsakas, taip pat buvo kreiptasi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl Rusijos bombarduojamų Sirijos turkmėnų gyvenviečių. O R. T. Erdogano ambicijos neką mažesnės nei V. Putino, ypač kalbant apie Turkijos siekį daryti įtaką regione.

Rusijos žiniasklaidai užteko pusdienio permesti Turkiją iš draugų į priešų gretas. Tačiau Rusija karinio konflikto dėl to nepradės, nes tai būtų konfliktas su NATO nare. O spaudimo instrumentų irgi ne tiek daug. Rusijai prarasti vieną svarbiausių dujų pirkėjų nėra naudinga. Įvesti sankcijas turkiškai produkcijai galima, bet Turkijos eksporto į Rusiją dalis bendroje prekyboje yra kur kas mažesnė nei importo (2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Turkija importavo iš Rusijos produkcijos už 15 mlrd. dolerių, o eksportavo už 3,1 mlrd. dolerių). Energetiniais klausimais nesutarimų būta jau anksčiau dėl dujotiekio „Turkijos srautas“, kurio projektas sustabdytas. Rusija gali nutraukti atominės elektrinės statybą Turkijoje, stabdyti turistų srautus, nors dėl rublio kurso jie šiemet ir taip sumažėjo, ir, žinoma, pasinaudoti jau legenda tapusia Federaline veterinarinės ir fitosanitarinės saugos tarnyba. Regis, turkiška paukštiena Rusijos jau nuo gruodžio 1 dienos nepasieks. Tačiau tai parodomiosios akcijos. Vis dėlto Rusija šį incidentą gali išnaudoti ateityje spręsdama įvairius klausimus su NATO. Kita vertus, NATO gali bandyti spausti Turkiją, kad ši savo interesus derintų su partnerėmis.

Taigi, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, tikimybė, kad artimiausiu metu bus sukurta pajėgi koalicija, yra labai maža.

Antra, reikia įvertinti pačios DAESH specifiką. Dažnai klaidingai teigiama, jog su DAESH galima kovoti taip pat, kaip su „Al-Qaeda“. Tačiau tarp šių organizacijų yra esminių skirtumų. DAESH pretenduoja į valstybingumą. Ši pseudovalstybė šiandien turi teritoriją, valdžios struktūras, karių, gyventojų, finansų ir viziją sukurti sunitų kalifatą, o tai yra ypač patrauklu regione, kuriame dominuoja sunitai. Jie nėra atstovaujami valdžios struktūrose: Irako vyriausybė yra šiitinė, Siriją jau dešimtmečius valdantis diktatorių al-Assadų režimas – taip pat. Todėl vien bombardavimų neužteks. JAV vadovaujama koalicija strategijos neturi. Rusija su Iranu, „Hezbollah“ – taip pat. Pirmiausia reikėtų sukurti viziją, ko siekiama regione, t. y. kokią norima matyti Siriją, kurią šiandien jau galima vadinti žlugusia valstybe, ir Iraką, kurio situacija taip pat itin sudėtinga. Kovojant su DAESH svarbu atkirsti ją nuo finansinių šaltinių. Vien iš naftos per dieną ji gauna 1–3 mln. dolerių, per metus surenkama iki 600 mln. dolerių mokesčių. Bendras biudžetas 2015 metais sieks 2 mlrd. dolerių. Todėl svarbu ne tik užkirsti kelią naftos pardavimui, bet ir kiek įmanoma mažinti jos valdomą teritoriją.

Bet kuriuo atveju tikėtis, jog artimiausiu metu bus perkirstas šis Gordijo mazgas, yra naivu. Tačiau nieko nedaryti yra pernelyg pavojinga. Tik kas imsis iniciatyvos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"