TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skaičiuokime ne V.Putino, o savo aferas

2014 02 14 6:00

Šią savaitę vienoje televizijos laidų bandyta išsiaiškinti, kas dominuoja Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, – sportas ar korupcija. Sėdintieji prie stalo skaičiavo Vladimiro Putino komandos valdomus milijardus, samprotavo, kiek jų panaudota kilniems tikslams, kiek sukrito ir dar sukris į Rusijos caro bei jo pateptųjų kišenes. Pamaniau, kad ir mums vertėtų pasidairyti po savo daržą.

Minėtoje laidoje tarp penkių studijos svečių buvo dvi išskirtinės figūros: legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis ir nepakeičiamas Lietuvos sporto strategas Vytas Nėnius, nuo 1987 metų iki šiol vadovaujantis sporto draugijai „Žalgiris“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdybos narys, be to, 10 metų su pertraukomis ėjęs Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Niekada neabejojau V.Nėniaus kompetencija, tad skaudžiausia, kad vadovaudamas šalies sportui, mano galva, jis be skrupulų jį griovė. Nepulsiu vardyti, kiek bazių Lietuva neteko V.Nėniaus iniciatyva. Tai turėjo ar dar turi padaryti atitinkamos teisėsaugos struktūros.

Televizijos laidoje V.Nėnius pareiškė, kad sportas yra didžiulė politika ir kad sportas akumuliuoja pelną. Tada nejučia prisiminiau, kaip 2004-ųjų pavasarį sostinės centre, anapus Neries, mano akyse griuvo „Žalgirio“ baseinas, kurio vandenyse užaugo ne vienas olimpinis prizininkas. Tuo metu Lietuvos sportui vadovavęs V.Nėnius lengvai paaukojo istorinį sostinės statinį. Vietoj jo netrukus iškilo biurams ir apartamentams skirtas beveidis stiklinis monstras. O Vilniuje iki šiol nepastatyta jokio kito baseino.

Dabar Sočio žaidynių fone V.Nėnius lyg niekur nieko samprotauja apie sporto bazių trūkumą Lietuvoje.

Man, vilnietei, labiausiai skauda dėl sostinės sporto bazių. Kas laukia miesto centre dūlančių Koncertų ir sporto rūmų, kuriuose 1979 metais stebėjau, kaip “Statybos” krepšininkai nugalėjo galingąjį CSKA (tais metais jie tapo SSRS bronziniais prizininkais)? Visoms sporto šakoms ir scenos žvaigždėms duris atverdavusi didinga arena jau kelintą dešimtmetį merdi. Kaip ir “Žalgirio” stadionas, kurio tribūnos seniai tyli. Jaunystėje šiame stadione žiūrėjau ne tik galingojo Vilniaus “Žalgirio” rungtynes. Ten per tarptautines varžybas išvydau ir mūsų lengvosios atletikos žvaigždes - šuolių į tolį pasaulio rekordininkę Vilhelminą Augustinavičiūtę-Bardauskienę, olimpinę 800 m bėgimo vicečempionę Nijolę Sabaitę-Razienę, pasaulinio lygio stajerį Aleksandrą Antipovą, dukart Europos čempioną ir dukart vicečempioną šuolininką į aukštį Kęstutį Šapką. O didžiajame sporte vis dar esančio dukart olimpinio ir dukart pasaulio čempiono Virgilijaus Aleknos vilniečiams, ko gero, nebebus lemta išvysti besivaržančio Vilniuje su kitais pasaulio disko metimo galiūnais. Krepšinio arenoje juk nerengsi tarptautinių disko svaidymo varžybų. Apie amžiną nacionalinio stadiono statybą net nekalbėsiu.

Gėdinga Vilniaus sporto bazių situacija nė kiek negerėja. Niekas neskuba reanimuoti istorinio sporto bazių komplekso sostinės širdyje. Ir kas galėtų imtis tokios misijos? V.Nėnius jau atliko savo darbą. Minėtas sporto bazes 2004 metais išpirkusios Vladimiro Romanovo vadovaujamos Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) veikla sustabdyta prieš metus, tad visas turtas perėjo į Šiaulių banko rankas. Beje, ŪBIG planai šioje sostinės teritorijoje buvo didžiuliai, tačiau, kaip jau įprasta, iš V.Romanovo užmačių išėjo šnipštas. Dar vienas šio aljanso dalyvis - Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau dabar jis neturi laiko mąstyti apie apleistas bazes, nes šiuo metu griauna sostinės sporto mokyklas. Ir niekas nebando jo sustabdyti.

Nemažą vaidmenį formuojant minimą prestižinę teritoriją atliko ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Š.Marčiulionis. Neabejoju, kad dalis vilniečių jam labai dėkingi už suteiktą galimybę apsigyventi pačiame sostinės centre, šalia jau minėtų istorinių sporto objektų.

Bene prieš 20 metų Vyriausybė šioje vietoje paskyrė krepšininkui 4,5 hektaro sklypą. Čia pat jau veikė jam priklausantis “Šarūno” viešbutis ir krepšinio akademija. Už didelius nuopelnus žeme pamalonintas Š.Marčiulionis įsipareigojo ten pastatyti visuomeninės paskirties sporto objektų. Pamenu, tuomet žurnalistams aiškinta, kaip pagražės ir pagyvės apleistas sklypas, kurį nuo Gedimino kalno skiria tik Neris.

Gavęs gabalą brangios žemės Š.Marčiulionis pakeitė savo ketinimus ir, sulaukęs palankaus nekilnojamojo turto rinkai meto, suskubo įgyvendinti auksinį verslo planą. Taip prestižiniame sklype vietoj žadėtų sporto objektų išdygo gyvenamųjų namų kvartalas.

Iki šiol mūsų šalyje nesukurtas mechanizmas (o gal seniausiai sukurtas, bet netaikomas), kuris apsaugotų visuomenę nuo gudrių politikų ir verslininkų savivalės. Jie iki šiol nebaudžiami už didelio masto aferas, už jais patikėjusios visuomenės mulkinimą ir skurdinimą. Lietuvos vadovai iš tolo baidosi skaidrumo. O jeigu kuris teisėsaugai dorai tarnaujantis pareigūnas ir pabando viešinti valstybinio masto vagystes, iškart paskelbiamas nepatikimu ir netenka darbo. Šis mechanizmas Lietuvoje veikia neužsikirsdamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"