TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skaidri politika ar dovanėlė saviems?

2014 06 23 6:00

Nors teisės aktai, reglamentuojantys valstybės įstaigų vadovų rotaciją, priimti ne vakar ir ne užvakar, masinio viršininkų „rotavimo“ iki šiol nebūta. Matyt todėl aplinkos ministro kabinetą besirengiantis palikti ponas Valentinas Mazuronis nutarė nustebinti visuomenę plačiu Briuselio masto politiko vertu mostu ir nebepratęsti darbo sutarčių net devyniems pavaldžių įstaigų vadovams.

Žurnalistų paklaustas, ar tokiu būdu nebando susidoroti su kažkuo neįtikusiais regioninių departamentų, tarnybų ir inspekcijų viršininkais, ponas vis dar ministras mandagiai atsakė, kad jokių asmeniškumų nėra. Priešingai, V. Mazuronis patikino, kad esminių priekaištų dėl darbo kokybės nė vienam iš atleistųjų neturintis, paprasčiausiai atėjo laikas keistis, nes kai kurie vadovai savo postus užima jau pusantro ar du dešimtmečius.

Jeigu ponas V. Mazuronis iš tiesų kalba nuoširdžiai, jo sprendimas vertas pagarbos. Juk niekam ne paslaptis, kad valstybės tarnyboje tarp aukštas pareigas einančių asmenų būna ir tokių, kurie savo kompetencijas tobulino plušėdami komisarais komjaunuoliškuose statybos būriuose ar kokiame nors kompartijos komitete nešiodami popieriukus iš vieno kabineto į kitą.

Šiandien tie guvūs penkiasdešimtmečiai spinduliuoja vidine ramybe ir giliu valstybės reikalų „išmanymu“. Jie svariai ir kompetentingai sugeba išdėstyti naujai išrinktam ar paskirtam politikui, kodėl negalima įvykdyti vieno ar kito nurodymo, pakeisti teisės akto ar pradėti reformos. Savo teiginius jie grindžia nepajudinamais argumentais „patikėkite, aš pergyvenau šešis ministrus“ ir ekspertų, turinčių panašią patirtį, išvadomis.

Apie bręstančius institucijoje pokyčius jie sužino pirmieji ir naudodamiesi per daugelį metų užmegztais „horizontaliais“ ryšiais ne tik pasistengia nutekinti informaciją, bet ir, esant reikalui, juos pristabdyti arba pakeisti taip, kad idėjos autorius neretai jos nebeatpažįsta.

Taigi, pono aplinkos ministro sprendimą būtų galima vertinti teigiamai, juolab kad pretenduoti į atsilaisvinusias vietas turės galimybę ir buvusieji. Tačiau šiek tiek išmanant tautinės „dvaro politikos“ ypatumus neapleidžia mintis, jog tokiu sprendimu V. Mazuronis paprasčiausiai išvalo žaidimų aikštelę savo įpėdiniui. Kad tas (ar ta), prisimatavęs ministro krėslą, galėtų į pelningus ir įtakingus postus susodinti savus. Galbūt jau dabar parinktus ir suderintus kandidatus. Juk, sutikite, sunku patikėti, kad, pavyzdžiui, generaliniu miškų urėdu galėtų tapti koks nors miškininkas ar botanikas „iš gatvės“.

Kad ir kaip ten būtų, naujasis Europos parlamentaras šioje šaškių partijoje tikrai nepralaimės. Jei kiltų koks nors skandaliukas, atsakomybė kristų ant įpėdinio. O jeigu ne - sugrįžus iš Briuselio visur lauks sava dėkinga „chebra“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"