TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skaitmeninė ekonomika

2016 08 31 17:54

Dabar daug kalbama apie inovacijas, naujas technologijas, vertinant jas, kaip labai teigiamą dalyką, bet iš tiesų naujų technologijų vaidmuo ekonomikoje dar tik atsiskleidžia.

Perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos yra kompleksinis dalykas ir suprantamas, kaip įgyvendinimas trijų pagrindinių nuostatų – geresnės vartotojų ir verslo prieigos prie naujų technologijų užtikrinimas, sąlygų skaitmeniniams tinklams veikti ir paslaugoms, per kurias pasiekiami šie naujų technologijų produktai, sukūrimas bei efektyvus technologijų panaudojimas, skatinant ekonomikos augimą.

Lietuvoje dar mažai kalbama apie nuoseklų perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, daug daugiau dėmesio skiriama sudaryti sąlygas įvairių technologinių startuolių atsiradimui, nelabai susimąstant, kaip viską įjungti į bendrą ekonomikos veiksmą.

Ekonominės politikos požiūriu, o ir paprasčiausio sveiko proto požiūriu, reikia paklausti – o kas toliau, kaip šį atradimą ar inovaciją paversti pinigais?

Paprastas pavyzdys: Europos miestuose pradedami diegti sensoriai viešojo transporto stotelėse, fiksuojantys, kada ten yra keleivių, ir šviesoforai, fiksuojantys mašinų srautus, yra efektyvūs, jei viskas sujungta į vieningą transporto valdymo sistemą. Deja, Lietuvos miestai tokių tinklų, skirtų efektyvesniam transporto valdymui, vis nesugeba įsidiegti, net švieslentės su transporto judėjimo tvarkaraščiais, tokios įprastos Europos miestuose, nepaisant investuotų milijonų, neveikia.

Kitas pavyzdys – tai įvairios socialinės programėlės, leidžiančios stebėti pacientų būklę net ir namuose ir sutaupyti daug sveikatos bei socialinei apsaugai skiriamų lėšų. Bet vėl gi reikia tam tikros technologinės platformos, prie kuriuos visos tos programėlės būtų prijungtos ir medikai gautų operatyvią informaciją.

Pavyzdžių yra daug, ir atrodytų Lietuva nėra pakankamai pasiruošusi tokiam kompleksiniam perėjimui prie naujos skaitmeninės ekonomikos. Skaitmeninimas vis dar suprantamas kaip atskiras veiksmas, nelabai klausiant, kaip tai įsijungs į bendrą vyksmą, kaip bus suderinta su kitomis gretutinėmis sritimis.

Ši problema aktuali ir Europai, ir visam pasauliui. Juolab, kad atsiskleidžia naujų technologijų ir neigiami bruožai. Antai socialiniai tinklai, kurie atrodytų skatina bendravimą, atvirumą, padeda greičiau pasikeisti žiniomis. Naujausi tyrimai, atlikti Pasaulio ekonomikos forumo specialistų, liudija, kad jie gali suformuoti tylinčią, pasiskirsčiusią savo langeliuose, nedemokratinę visuomenę ir net gi sudaro sąlygas didėti priešpriešai tarp įvairių socialinių grupių. O kaip žinia, visuomenės santarvė yra viena iš ekonomikos augimo sąlygų.

Kitas svarbus aspektas, kuris turi būti įvertintas, kai kalbama apie socialinius tinklus, tai grėsmės visuomenės saugumui, atsirandančios dėl galimybės jais pasinaudoti radikalizuojant jaunimą, skatinant neigiamas emocijas ir veiksmus.

Dabar valstybės investuoja nemažas lėšas tokių procesų stebėjimų, neigiamų veiksmų prevencijai ir už tai moka mokesčių mokėtojai. Ar neturėtų šių neigiamų reiškinių suvaldyme tiek technologiniu požiūriu, tiek finansiškai dalyvauti pačių socialinių tinklų savininkai ir kūrėjai? Juk visi produktų ar paslaugų gamintojai pagal įstatymus yra atsakingi už tai, kad jų prekės ir paslaugos neatneštų žalos. Juos tikrina įvairios inspekcijos, nustatomi aukšti kokybės reikalavimai ir standartai.

Kodėl socialinių tinklų ir naujų technologijų kūrėjai už nieką neatsako?

Paradoksalu, kad smulkusis verslininkas yra daugiau atsakingas prieš visuomenę negu didžiulių socialinių tinklų savininkai.

Kaip Lietuva ir ES turėtų įtakoti tokius sprendimus, jei šalyje veikia socialiniai tinklai, taikomi technologiniai sprendimai, kurie atskaitingi visai pagal kitos šalies įstatymus? Koks valstybės vaidmuo interneto pasaulyje?

Kitas svarbus klausimas yra kokią naują technologinę sistemą pasirinkti, kad visos sudėtinės dalys derėtų tarpusavyje. Kas Lietuvoje sprendžia skaitmeninių duomenų perdavimo tinklo parinkimą, juk galimybė pasirinkti tarp įvairių technologinių sprendimų dabar yra didžiulė, ir reikia turėti aiškią šalies viziją šioje srityje.

Kai sprendimai vėluoja, gali atsitikti taip, kaip dabar yra Lietuvos geležinkeliuose. Visi važinėja gražiais naujais traukiniais ir džiaugiasi, tik nesusimąstoma, kad važiuojama senais bėgiais, kurių plotis atskiria Lietuvą nuo Europinės geležinkelių sistemos.

Ar, strateginiu požiūriu, sprendimas investuoti į vagonų atnaujinimą, prieš tai nepertvarkant bėgių, nereiškia Lietuvos pririšimo prie Rusijos? Energetikos sistemą, nors ir didžiule kaina, bandoma atplėšti. O kaip yra su skaitmeniniais tinklais?

Sparti technologinė pažanga iškelia daug strateginių klausimų, į kuriuos nėra aišku, kas Lietuvoje turėtų atsakyti, nors tai yra valstybės ateities saugumo ir ekonomikos klestėjimo pagrindas. Atrodytų, pribrendo reikalais naujai pažvelgti į valstybės valdymo sistemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"