Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Skaitmeninė takoskyra

 
2017 07 28 10:15

Neseniai paskelbta ES vartotojų teisių įvertinimo švieslentė atskleidžia besikeičianti vartotojų požiūrį ir į naujas paslaugas teikiamas internetu. Liūdna pastebėti, kad tarp šalių mažiausiai pasitikinčių e. prekybos galimybėmis yra Lietuva.

Įdomiausia, kad dažniausiai naudojasi ir pasitiki elektroninės prekybos teikiamais privalumais Didžioji Britanija, kur emigravo daug lietuvių. Todėl atrodytų, kad namuose turėtas skeptiškas požiūris keičiasi išvažiavus svetur, nors dažnai e. prekybą vykdo tos pačios elektroninės prekybos parduotuvės, kurios veikia ir Didžioje Britanijoje. Tik 2 proc. vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų perka internetu, nors nėra aktyvūs ir jaunesni Lietuvos piliečiai tik 26 proc. iš jų naudojasi e. prekyba.

Lietuviai mažai pasitiki tiek savo, tiek užsienio internetinėmis parduotuvėmis. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje net 78 proc. vyresnių negu 65 metai žmonių perka internetu. Visoje ES perkančių internetu gyventojų skaičius sparčiai auga: 2007 metais internetu pirko tik 30 proc. gyventojų, o 2017 metais jau 55 proc. Siekiant paskatinti e. prekybą ruošiamas standartinis pirkėjo ir pardavėjo pirkimo internetu skaitmeninis kontraktas, kuris galiotų visose ES šalyse.

Lietuvos rezultatams gali turėti įtakos kitas faktas – iš šalies išvažiuoja daugiausia jaunesni žmonės, o vyresni lieka Lietuvoje. Skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnio amžiaus gyventojų, besinaudojančių naujomis skaitmeninėmis technologijomis, Lietuvoje vis dar didelis: bendrai internetu naudojasi 69 proc. gyventojų, bet juo naudojasi tik 20 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojai.

Latvijoje internetu naudojasi 31 proc., Estijoje – 50 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų. Panašu, kad tokius rodiklius nulemia ne vien įgūdžiai, bet ir gyvenimo būdas: visoje ES keliauja 48 proc. vyresnių žmonių, o Lietuvoje tik 25 proc. Kelionės, susitikimai, bendravimas padeda greičiau išmokti ir įsisavinti naujas technologijas. Kelionių mastą lemia ne vien pinigai, nes Estijoje keliauja net 44 proc. senjorų, nors jų pensijos tik šiek tiek didesnes už lietuviškas. Mažai valstybei, tokiai kaip Lietuva, svarbu bendrauti su pasauliu, bet viešoje erdvėje formuojamas provincialumo sindromas.

ES duomenimis viena iš nepasitikėjimo naujomis technologojimis priežasčių yra ne itin gera vartotojų teisių apsaugos sistema, atrodytų, viena blogesnių ES, nors tyrimų duomenimis sąlygos gerėja. Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad Lietuvoje visas valstybės politikos dėmesys sutelktas į jaunus žmonės ir jų poreikius, tuo tarpu vyresniosios kartos interesai yra primirštami. Tai nėra gerai nei socialiniu, nei ekonominiu požiūriu. Jaunimas tampa egoistiškas, nesirūpina savo tėvais, neišnaudojamos galimybės padidinti vyresnių žmonių indėlį į ekonomiką. Dabartinės technologijos sudaro sąlygas ir vyresnių žmonių darbui, bet naujų technologijų neišmanymas jiems neleidžia aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.

ES turi ir finansuoja specialias programas ir veikiančius centrus, kur vyresnio amžiaus žmonės yra mokomi naudotis e. prekybos ir įvairiomis kitomis paslaugomis. Jei Lietuva rimtai ketina artimiausiu metu teikti dar daugiau viešųjų paslaugų internetu ir įgyvendinti e. Vyriausybės koncepciją, tai pats laikas susirūpinti, kodėl tokie centrai neveikia Lietuvoje.

Juolab, kad mokymai padėtų ir sutaupyti socialinių lėšų, skirtų vyresnio amžiaus žmonių ir ligonių priežiūrai. Juk dauguma tokių žmonių galėtų patys užsisakyti jiems reikiamas prekes internetu, jiems jas atvežtų, tad socialiniams darbuotojams nereikėtų gaišti laiko ūkiniams darbams, jie galėtų skirti daugiau laiko bendravimui su savo globotiniais.

Vyresnių žmonių gebėjimas susirasti informaciją ir užsisakyti reikiamas sveikatos paslaugas ar kitas paslaugas internetu leistų efektyviau dirbti poliklinikoms, socialinėms įstaigoms, padėtų sumažinti socialinę atskirti.

Taigi, pinigų yra, poreikis yra, dabar reikia, kad vyresnio amžiaus žmonės sulauktų daugiau pasiūlymų atnaujinti savo technologines žinias. Puiki veiklos sritis naujiems jaunimo švietimo startuoliams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"