TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skaitmeninis gyvenimas skirtingo greičio Europoje

2015 07 17 6:00

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje kvietimu kaimynės Latvijos sostinėje Rygoje dalyvavau dvi dienas trukusioje konferencijoje „Viena skaitmeninė rinka“. Birželio pabaigoje Latvija dar pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai, o renginį organizavo pati EK.

Konferencijos reikšmę rodė ir garsios jos dalyvių pavardės: pareikšti savo nuomonės į Rygą buvo atvykę už bendrąją ES skaitmeninę rinką atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės reikalais paskirtas rūpintis EK narys Guntheris H. Oettingeris, didelis būrys kitų aukštų ES pareigūnų ir pačios aukščiausios klasės IT specialistų.

Iš tribūnų liejosi labai gražūs planai. Būtina pabrėžti, kad jie iš tikrųjų gyvybiškai svarbūs kiekvienam ES piliečiui ir Europai apskritai. Galbūt ateityje nuo sėkmingo planų, išdėstytų per konferenciją Rygoje, įgyvendinimo priklausys visos Europos ateitis. Kuriuo keliu ji pasuks – Vakarų demokratijos ar Rusijos ir kitų diktatūrų propaguojamu autokratiniu?

Solidūs Briuselio pareigūnai skundėsi, kad net 54 proc. ES tiekiamų internetinių paslaugų atkeliauja iš JAV. ES šalyse labai menka plačiajuosčio interneto skvarba – sparčiuoju (daugiau kaip 30 Mbps) ryšiu naudojasi vos 22,5 proc. abonentų. Moderniausias 4G ryšys miestuose prieinamas tik 58 proc. europiečių, o kaimo vietovėse - vos 25 proc. gyventojų. ES piliečiams esą labai nepatogus ir mobilusis tarptinklinis ryšys bendrijos viduje, kai skambinant iš kitos šalies tenka mokėti gerokai daugiau nei valstybėje, kurioje registruotas telefono numeris. Apsipirkdamas internetu ES gyventojas negali prasibrauti prie tos internetinės parduotuvės, kuri jam pigiausia, nes priverstinai yra nukreipiamas į jo šalyje veikiančią prekybos vietą, ir pan.

Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį ir į visiems akivaizdų faktą, kad dabar ES skaitmeniniu požiūriu yra suskirstyta į 28 skirtingais teisės aktais besivadovaujančias nacionalines rinkas. Todėl pirmas ir svarbiausias uždavinys – suvienyti jų skaitmenines rinkas suvienodinant teisės aktus.

Netolimoje ateityje ES taip pat planuoja blokuoti piratines interneto svetaines, iš kurių atsisiunčiami nemokami kino filmai. Jau 2017 metais bus atsisakyta tarptinklinio ryšio roaming mokesčio ir pereita prie vienodo mobiliojo ryšio paslaugų apmokestinimo visoje ES. Užsimota kuo greičiau padaryti visuotinai prieinamą 4G technologijos skaitmeninį ryšį, o vėliau pamažu pereiti ir prie „daiktų internetu“ vadinamos 5G ryšio technologijos. Tikinama, kad įgyvendinusi net minimalius skaitmeninius planus ES kasmet sutaupys bent po 425 mlrd. eurų.

Vis dėlto klausantis gražių pranešėjų kalbų nuolat neapleido jausmas, jog didžioji dalis naujovių yra tarytum specialiai skirtos patobulinti ir taip visko pertekusių Vakarų šalių piliečių gyvenimą, apie Rytų Europą mažai galvojama. Prisiminiau realybę, kad iš tikrųjų gyvename dviejų, o gal ir daugiau greičių ES.

Abejones jau grįžus į tėvynę sustiprino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuogąstavimai dėl būsimos skaitmeninės ES revoliucijos. „Džiūgaujantys politikai pamiršo, kad nebūna nei nemokamų pietų, nei nemokamo tarptinklinio ryšio. Uždraudus imti mokestį už paslaugas, sąnaudos niekur nedingsta. Didžiausia dalis sumos už tarptinklinio ryšio paslaugas atitenka tos šalies, kurioje lankosi vartotojas, mobiliojo ryšio įmonėms, mat naudojamasi būtent jų tinklais. Lietuvos įmonės turės sumokėti kitų valstybių operatoriams tokią sumą, kokios jie prašys už naudojimąsi savo infrastruktūra, ir ši papildoma suma kasmet gali siekti 50 mln. eurų“, - teigiama LLRI eksperto komentare.

Ekspertas sako, kad pareiga padengti paslaugų užsienyje tiekėjams sąnaudas bus užkrauta tiems šalies piliečiams, kurie nesinaudoja tarptinkliniu ryšiu. „Greičiausiai tai bus mažesnes pajamas gaunantys ir vyresnio amžiaus vartotojai, kurie į kitas valstybes beveik nekeliauja. Pradės brangti vietinių skambučių, SMS žinučių ir perduodamų duomenų kainos“, - liūdnomis prognozėmis dalijosi LLRI specialistas.

Ir tai – tik dėl pokyčių mobiliojo ryšio rinkoje. O juk planuojama tobulinti ir visas kitas ES virtualios erdvės veiklos sritis. Ar paskui neturtingi ES rytinių šalių piliečiai galės naudotis bent jau tokios kokybės paslaugomis, kokiomis naudojasi dabar?

Žinoma, konferencijoje dalyvavusiems Briuselio pareigūnams gal sunku ir įsivaizduoti, ką reiškia papildomai išleistas euro centas estui, latviui, lietuviui, lenkui, rumunui ar bulgarui. Todėl galbūt atėjo metas pradėti kalbėti ir apie bendrą ES socialinę, fiskalinę, pramonės, žemės ūkio politiką, ne vien apie gražias ir brangias aplinkosaugos ar skaitmenines programas? Bendros ES gerovės tobulinimą? Tik tada skurdesnių Rytų Europos valstybių piliečiams neteks nuogąstauti, kad diegiant iš esmės labai geras inovatyvias idėjas jų gyvenimo kokybė ne pablogės, o pagerės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"