TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skandalų kultūra – laikas baigti

2016 03 20 6:00

Jau niekas nebepamena kada skandalų kultūra tapo mūsų politikos, verslo, žiniasklaidos ir net visuomenės gyvenimo norma. 

Kadais buvę tikromis žiniomis, šiandien pastarosios šiurpina vaizdais iš siaubo filmų arba auto įvykiais lyg iš karo zonos. Nesuprantama, kam reikėjo įteigti, kad visa Lietuva girtuoklių ir vaikžudžių kraštas? Mūsų viešojo gyvenimo norma tapo tapo nuolatinė kritika ir pastovūs vieni kitų kaltinimai, nors kaltintojai ne ką švaresni už kaltinamuousius.

Neseniai per Nacionalinį transliuotoją, Edmundo Jakilaičio laidoje, pliekė Druskininkų merą Ričardą Malinauską ir Kęstutį Trečioką. Ir teisingai pliekė – nedera taip elgtis ir dar meluoti. Be to kalbant telefonu negalima atsipalaiduoti. Vis tik, kalba valstybės pareigūnai.

Tačiau nori to ar ne, negali nepripažinti, jog pats ponas Gabrielius Lansbergis ne ką švaresnis, nes jo žmona Austėja yra kito korupcinio romano herojė. O Eligijus Masiulis pats, prieš dešimt metų, figūravo tokiose pat, paviešintose tuomečio „Rubikono“ grupės juodosios buhalterijos bylos, telefoninių pokalbių išklotinėse, kur jis nuolankiai žadėjo padėti pareguliuoti balsavimą Seime, šios grupės naudai. Ten pat buvo ir Semo nario, mėgstančio kitus pamoralizuoti, Gintaro Steponavičiaus pažadai užtikrinti šiai grupei naudingą, Šilumos įstatymo priėmimą. Į kaltintojų eilutę atsistojo ir odiozinis lietuviškos politikos „maišytojas“ ponas Viktoras Uspaskichas, kuris pirmasis (Tomo Dapkaus laidoje „Alfa savaitė“) pasiūlė atsistatydinti dabartinei, Algirdo Butkevičiaus vyriausybei. Žinote, net koktu darosi. Juk, kad ir neginant premjero Algirdo Butkevičiaus, bet vardan tiesos, privalome prisiminti, kad būtent dėl Viktoro Uspaskicho savivaliavimo su ES parama, Algirdas Butkevičius savanoriškai atsitatydino iš finansų ministro posto. Gaila, bet Lietuvoje padorus politiko elgesys labai greitai pamirštamas. Tačiau labai džiaugiamasi nesibaigiančiu pono Viktoro politikos realybės šou su pabėgimais į Maskvą, dešimt metų užtęstais teismais, ir pastovia tautos meile, kuri jam leido „aktyviai“ dalyvauti jo, visur iškoneveiktos, valstybės valdyme. O ką jau bekalbėti apie buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko „abenontinę“ epopėją? Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Vieni šiuose skandaluose kaltina žiniasklaidą, dar kiti specialiąsias tarnybas, o treti – LR Prezidentę. Kaip nekeista, dalinai teisūs visi – tiesiog jau įpratome gyventi skandalų kultūroje.

Jeigu kurią dieną įsijungus televiziją ar atsidarius intenetinį portalą nėra ko nors pikantiška, apima tarsi netekties jausmas ir nevalingai savęs klausi, o kodėl nieko neįvyko? Taigi, mes patys jau pripratome prie būsenos, kai visi nuolat kariauja.

Jau nebestebina net JAV piliečių, bulvarinė pseudodemokratija. Rinkimai tapo brangiais realybės šou, o kas turi daug pinigų, gali juose dalyvauti ir tieisog nusipirkti postus. Dažniausia būtent tie, kurie už tuos reginius atiduoda savo balsus, jau rytoj, išaušus pirmai dienai po rinkimų, keikia valdžią ir klausia, o kas tokius išrinko?

Todėl ir turime labai smukusią politinę, bendravimo ir bendrų reikalų sprendimo kultūrą. Kyšininkai kaip ėmė kyšius, taip ir toliau ima. Skandalingai su televizijos pagalba pradedamos garsios bylos, vėliau, jau be TV – tyliai numarinamos. Prie visų buvusių ir esamų Prezidentų, premjerų, prokurorų, niekas realiai nenubaudžiamas, nors kiekvienas prieš užimdamas postą labai iškilmingai žadėjo tai padaryti.

Viduramžiais buvo žmones žudė ir plėšė, o vėliau už šias nuodėmes statytė bažnyčias. Šiuolaikinis politikas ar biurokratas (su nedidelėmis išimtimis), taip pat elgiasi panašiai. Prižada, kad padarys, nors jau žino, kad to daryti jis net nesiruošia ar nesugebės. O paprasčiau sakant – prisimeluoja, bet nieko dėl to melo nenutinka. Prastas verslininkas engia darbuotoją, nesumokėdamas jam teisėtai priklausančio uždarbio, o vėliau suteikia labdarą jo gydimuisi. Pripažįstu, socialinė nelygybė šiuolaikiniame pasaulyje labiau bado akis, nes tapo rafinuotesnė. Tačiau ne vargų apverkimas ir visų bėdų išvardijimas, pakeis esamą padėtį. Gyvenimą galime pakeisti tik mes patys. Tam šiandieną, kaip niekada, atsiranda nuostabus istorinis šansas.

Didžiųjų žmonijos protų ir jų drąsos galia, mes, žmonija, įžengėme į tokią mokslo, technologijų ir technikos vystymosi erą, kad tai, kas prieš penkiasdešimt metų buvo aprašoma drąsiausioje mokslinėje fantastikoje, šiandien tampa realybe. Ir kas svarbiausia, ši realybė pasiekiama daugumai. Mokslas ir technologijos neišvengiamai pakeis ir jau keičia socialinius žmonių santykius ir mūsų gyvenimo kokybę.

Suprantama, pesimistai ir niurzgos mane puls, sakydami, kiek daug pasaulyje ir Lietuvoje neteisybės, o aš giriu esamą situaciją. Taip, dalinai jie teisūs. Tačiau kas iš tos jų teisybės? Ar nors vienam skurstančiam taps lengviau, kad apie jo vargus bus pasakyta garsiai? Ar nuo vis kuriamų ar spontaniškai kylančių skandalų kas nors pasikeis? Matomai nuo to, kad vieną apsimelavusį ministrą, pakeis toks pats melagis? Arba kyšininkas prokuroras taps advokatu? ...niekas nepasikeis. Reikia keisti gerokai papuvusią sistemą. Tačiau tai galima padaryti tik kantriai, einat žingsnis po žingsnio, revoliucija čia netinka.

Siūlau du nesunkiai padaromus veiksmus. Pirmas – susitarkime ir kandidatams į rimtus valdžios postus įveskime tinkamumo kriterijus. Šiame mokslo ir technologijų amžiuje būtinas išsilavinimas, praktinė darbo su žmonėmis patirtis, tam tikri konkretūs nuveikti darbai ir labai svarbu – aiški vieša reputacija. Tai galima pavadinti kandidato į mero ar Seimo nario postą skaidrumo deklaracija. Tik viena pastaba, deklaruoja ne tik jis pats, bet už jį laiduoja ir neprikaištingos reputacijos asmenys.

Antras sunkesnis, bet perspektyvus. Reikia sukurti tęstinę valstybinę švietimo programą, sąlyginiu pavadinimu „Mokomės gyventi išmanioje ir darnioje bendruomenėje“. Ji supratamai supažindins su vis besikeičiančiais aukštųjų technologijų pasiekimais, suteiks papildomų žinių kaip jais galima geriau pasinaudoti ir keisti gyvenimo kokybę. Aiškins ir argumentuos, kaip veikti naujame, sparčiai besikiečiančiame pasaulyje. Suprantama, jog nekeičiant mūsų tarpusavio sampratos, tiesiog liksime šio pasaulio šalikelėje. Manau Lietuva, kaip nedidelė valstybė tam labai tinka. Tapsime pavyzdžiu visiems, kurių taip pat laukia panašūs iššūkiai. Pasaulis keičiasi, reikia keistis ir mums. Klausimas ar tai padarysime sąmoningai ir patys, ar gyvenimas privers. Manau, pirma alternatyva priimtinesnė.

Autorius yra Skaidraus verslo instituto prezidentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"