TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Skurdo karuselė

2015 04 14 6:00

Visada kyla prieštaringų jausmų stebint komercinių televizijų transliuojamas paramos akcijas, per kurias žiūrovai kviečiami aukoti pinigus skambinant nurodytais numeriais ar siunčiant trumpąsias žinutes. Laidų scenarijai būna labai panašūs.

Graudžius siužetus apie skurde gyvenančius, sergančius vaikus, kenčiančias motinas, vienišus senolius keičia lengvo turinio dainelės ir dramatiškais balsais kalbantys laidų vedėjai. Dažnas pilietis dėl sąžinės ramybės surenka ekrane mirksintį numerį, paaukoja simbolinį pinigėlį ir, įsidėjęs akmenėlį į gerų darbų skrynelę, ramiai eina miegoti. Ir nesuka sau galvos, kad mažiausiai ketvirtadalis tos sumos nukeliauja komunikacijos bendrovei.

Ko gero, niekada neteko matyti siužeto apie tai, kokia dalis tos žiūrovų paaukotos sumos tenka laidų herojams, kaip ji pakeičia jų gyvenimą. Neabejoju, kad tenka, bet ar vienkartinė finansinė injekcija realiai gali padėti žmogui, patekusiam į skurdo karuselę? Ir kiek moraliai kainuoja ryžtas „visai Lietuvai“ parodyti savo varganą gyvenimą? Pagaliau ar ne valstybės reikalas pasirūpinti savo piliečiais, kad jiems nereikėtų TV ekranuose demonstruoti savo skurdo?

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, didžiausią skurdo riziką patiria vieni vaikus auginantys asmenys. 2013 metais tokių asmenų suskaičiuota net 42,8 proc., tai yra beveik dvigubai daugiau nei atvejų, kai vaikus augina du suaugę žmonės (24 proc.). 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, iš Lietuvoje tuomet gyvenusių 362,7 tūkst. šeimų kas penkioliktoje vaikai augo tik su vienu iš tėvų.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, yra mažos pajamos. Todėl formuodama šeimos politiką valstybė pagal galimybes stengiasi padengti nors dalį išlaidų, reikalingų vaikams išlaikyti, ir užtikrinti, kad visi, kurie neturi pakankamai lėšų pragyventi ir dėl objektyvių priežasčių negali jų gauti savo pastangomis, gautų žmogiškąjį orumą atitinkančias minimalias pajamas ir parama neslopintų paskatų dirbti.

Piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2014 metais skirta 745,8 mln. litų (apie 216 mln. eurų). Didžiąją dalį išlaidų (apie 67 proc.) sudarė socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei kitos, kurios teikiamos įvertinus šeimų pajamas ir turtą. Savivaldybės iš savo biudžetų 2014 metais suteikė papildomą socialinę paramą 188,4 tūkst. asmenų ir tam skyrė 6,1 mln. litų.

88 tūkst. vaikų kas mėnesį gauna išmoką (28,5 euro arba 15,2 euro), tam skiriama 5,8 mln. litų per mėnesį. Iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams, kai vienas iš tėvų nemoka priteistų alimentų, mokama nustatyto dydžio išmoka - 57 eurai per mėnesį. 2014 metais šioms išmokoms panaudota 51,7 mln. litų, jas gavo apie 24 tūkst. vaikų.

Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams mokyklose teikiamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. 2014 metais nemokamus pietus vidutiniškai per mėnesį gavo 89,2 tūkst. mokinių, šiam tikslui išleista 66,2 mln. litų (19,2 mln. eurų). Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 80,4 tūkst. mokinių, šiai paramai išleista 12,5 mln. litų (3,6 mln. eurų). Šeimos, auginančios vaikus, gali pasinaudoti ir savivaldybių numatytomis lengvatomis už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014-2020 metų programą, skurstantiems gyventojams toliau teikiama pagalba maistu. 2014 metais maisto produktų nupirkta už 11,6 mln. eurų, jie padalyti 279 tūkst. asmenų.

Aktuali išlieka apsirūpinimo socialiniu būstu problema. Kasmet savivaldybės socialiniu būstu aprūpina apie 980 asmenų ir šeimų, tačiau laukiančiųjų socialinio būsto eilės nemažėja. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, šeimoms, nuomojančioms būstą rinkoje, suteikta teisė gauti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Šiai sričiai finansuoti skiriamais 4,7 mln. eurų bus sudaryta galimybė būsto nuomos kompensacijomis pasinaudoti apie 9760 asmenų.

Jeigu sudėtume visas išvardytas socialinei paramai skirtas sumas, pamatytume, kad skurdui mažinti tenka tikrai nemažas biudžeto pyrago gabalas, tik yra vienas BET, kuris jau pradeda erzinti visuomenę kaip pigios dainelės per paramos akcijas. Skurdo karuselė niekada nenustos suktis, jeigu „gyvenimo iš pašalpų“ ir vienkartinių TV paramos injekcijų nepakeis noras dirbti. Ir teisingumas, kad valstybės parama atitektų tiems, kuriems iš tiesų ji reikalinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"