Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Skvernelio pavardės kilmė ir kirtis

 
2016 11 26 6:00

Paskyrus Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką jo pavardė yra ir bus dažnai minima. Linkėdami ministrui pirmininkui geriausios sėkmės, besidomintiems piliečiams paaiškiname ir šios pavardės kilmę, rašybą bei tartį.

Pavardė yra tradicinė – lietuviška, atitinka visus valstybinės kalbos dėsnius. Maždaug 70 proc. mūsų pavardžių kaip LDK kultūros paveldas susijusios su LDK kanceliarine kalba (yra suslavintos), o apie 30 proc. – etninėse lietuvių žemėse sugalvotos vietinių lietuvių. Jos dažniausiai yra pravardinės, pavyzdžiui, Bepirštis, Ilgakojis, Kubilius, Meilutis, Meška, Sysas, Skeltys, Skėrys, Skersys, Skilandis, Vanagas, Vilkas, Žvirblis ir t. t.

Senovėje buvusi kurio nors protėvio pravardė pakliuvo į dokumentus ir jau kelis šimtus metų yra perduodama palikuonims, nors su pirmine žodžio reikšme (motyvacija) jie neturi jokio ryšio. Pranašumas tik tas, kad tos pavardės grynai lietuviškos. Tokio tipo pavardžių esama visose gretimose tautose. Šio straipsnio autoriaus pavardė taip pat yra pravardinės kilmės (susijusi su vaistažole).

Pagal kalbos dėsnius Skvernelis galėjo būti Skvernio sūnus, o Skvernys greičiausiai sietinas su lietuvių kalbos žodžiu skvernas – priekyje susegamo drabužio apatinis kampas; skiautė. Skvernelis teoriškai gal sutaptų ir su mažai žinomu lietuvišku žodžiu skvernelis – lezgelis; sėklos skristukas. Pridėjus LDK raštinės priesagas, iš jos atsirado ir Skvernevičius, Skvernavičius (dabar jas leidžiama pasikeisti – rašyti ir be priesagų). Pagal „Lietuvių pavardžių žodyną“ (Vilnius, t. 2, 1989, p. 758) prieš 80 metų Lietuvoje buvo tik po vieną Skvernio ir Skvernelio šeimą. Pirmasis gyveno Druskininkų, antrasis – Balbieriškio (dab. Prienų rajonas) apylinkėse.

Pavardės priesaga elis yra mažybinė, maloninė. Žodžiai su tokia priesaga priklauso antrajai kirčiuotei: vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke kirčiuojami galūnėje. Taigi reikia sakyti ne susitikau su Skverneliu, o su SkverneliU, sutikau ne Skvernelius, o SkverneliUs, vaikelius ir t. t.

Pasitinkant 2017-uosius – Kalbos kultūros metus – verta labiau rūpintis ir savo kalba, asmenvardžiais: vaikams parinkti gražius lietuviškus vardus, taisyklingai juos kirčiuoti, nekeisti asmenvardžių tradicinės rašybos, nenulietuvinti ištekančių moterų pavardžių ir taip saugoti seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kalbą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"