TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Slaptai". "Visiškai slaptai"...

2012 03 05 6:22

Įtempkime atmintį. Prisiminkim praeitį. Sovietų Sąjungos istorijoje įžvelgsime dvi slapto veikimo eras: stalinizmo ir po stalinizmo.

Už imperijos ribų žmonės nepajėgė suprasti, kaip gali būti kas nors  aukščiau už Konstituciją. Jie nenujautė, kad ši "konstitucija" - propagandinis dokumentas, skirtas užsienio naivuoliams, o šalis buvo valdoma slaptomis direktyvomis, Baudžiamojo kodekso straipsniais "už antitarybinę veiklą", nors ir nebuvo jokio visos imperijos kodekso, tik - "Rusijos Federacijos", kuris taikytas visoje imperijoje. Veikė įvairūs įsakai, ant kurių puikavosi užrašai: "visiškai slaptai", "ypač slaptai", kurių buvimas laikytas valstybės paslaptimi, o išviešinimas laikytas valstybės išdavimu. Pagal tuos straipsnius žmonės buvo baudžiami mirtimi. Kaltinamiesiems nebūtina buvo žinoti "už ką, nes taip reikia". Vietoj teismų veikė KGB vietinio vadovo sudarytos "troikos", kurių nuosprendžiai ir buvo vykdomi.

Po Stalino mirties vyko kai kurie pokyčiai. Slaptais nutarimais viešai jau nesivadovavo teismai, nors telefoninė teisė ir galiojo. Dalis kagėbistų buvo nubausta, nes jie neturėjo teisinių argumentų pateisinti savo nusikaltimus.

Sušvelnėjus režimui, žmonės bandė vadovautis Konstitucija, kurti naujas politines struktūras. Režimas suvokė, kad su esama Konstitucija nesuvaldys situacijos. 1972 metais L.Brežnevo komanda pateikė naują Konstituciją, kurios 6 straipsnis įtvirtino vienpartinę sistemą, apribojo demonstracijų, susirinkimų laisvę.

Formaliai žvelgiant, pastaroji Konstitucija - žingsnis atgal nuo Stalino "dovanotos", tačiau ji veikė. Žmogus pradėjo analizuoti savo veiklos ribas. Po tokių naujovių teismai negalėjo priimti nuosprendžių už akių, nepateikdami "įkalčių", nors telefoninė teisė dar ir veikė. Teisiant kad ir mūsų disidentus, kagėbistai privalėjo pateikti įkalčius pagal tuo metu veikusius įstatymus. Nepakako įtarti, kad tas asmuo platino nelegalius leidinius, - reikėjo įrodyti.

Verta prisiminti dar vieną dalyką - visi TSKP CK ir LKP CK nutarimai buvo slapti ir jie buvo privalomi juos gavusiems asmenims. Kaip prisimena buvęs LKP CK organizacinio skyriaus vedėjo pirmasis pavaduotojas Vladas Būtėnas, kiekvienam siunčiamo nutarimo egzemplioriui buvo uždėtas numeris, o jį perskaitęs asmuo privalėjo sugrąžinti siuntėjui, kuris visus egzempliorius sunaikindavo. Todėl vykdytojas jau negalėjo savo veiksmų pateisinti aukštesnės valios vykdymu. Žodžiu, visi buvo pakabinti ant kabliuko. Skirtumas tas - po chruščiovinio "atšilimo" reikėjo jiems suteikti viešą įstatyminę formą.

Neretai tie "slaptumai" įgaudavo komizmo elementų. Sakysim, buvo aiškios mokslinių laipsnių ir vardų teikimo taisyklės. Antai asmuo, apsigynęs mokslų kandidato disertaciją ir atlikęs kitus formalius  dalykus, savo mokslo institucijos teikimu gaudavo docento vardą, o daktaro disertaciją - profesoriaus vardą. Buvo galimos ir išimtys, kurios priklausė nuo LKP CK malonės, jis savo slaptajame posėdyje galėjo prašyti Maskvos kam nors išimties tvarka suteikti mokslinį vardą. Tačiau ten ne visi tarpininkavimai buvo tenkinami.

Daug ką šokiravo, kai švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų universitetui suteikus privilegiją plačiau taikyti išimtis, Vilniaus universitetas pasiūlė suteikti docentės vardą Antano Sniečkaus žmonai Mirai Bardonaitei, neturinčiai nei mokslinių straipsnių, nei laipsnio. Maskva siūlymą atmetė kaip neturintį pagrindo, o žodžiu buvo paaiškinta: vien žmonos statusas neduoda pagrindo. Taigi, imperijoje veikė tam tikros taisyklės, kurių visiškai negalima ignoruoti.

1988 metų birželio 4 dieną įvyko slaptas LKP CK biuro posėdis. Jis sprendė, ką daryti su Sąjūdžio iniciatyvine grupe: 9 iš 11 biuro narių manė, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius būtina izoliuoti. Nepajėgdami savarankiškai to padaryti, prašė Maskvos leidimo. Kadangi aniems imponavo "Sąjūdis pertvarkai remti", atvyko pasižiūrėti, kas toje Lietuvoje darosi, ir išviešino, kad toks nutarimas buvo, bet negalėjo įvardyti asmenų, kas kaip balsavo, nes protokolai nebuvo rašomi (viskas vyko slaptai).

Slaptumu dangstomasi, kai neturima argumentų. Dabartinėje Lietuvoje tai tapo pagrindiniu politinės kovos elementu. Kaltas ar ne - nesvarbu, kas esi (Seimo pirmininkas ar ministras pirmininkas). Maniau, kad argumentai "slaptai", "visiškai slaptai", "ypač slaptai", "riboto naudojimosi medžiaga" - praeitas etapas. Kas iš tikrųjų slapta, neišlenda į viešumą, o kai dangstomasi tokiais argumentais, byloja apie valstybės neįgalumą. Ir kyla klausimas, kaip mes iki to nusigyvenome? Lietuvos Respublikos Konstitucija tampa paprasta brošiūra. VSD, Generalinė prokuratūra, vidaus reikalų ministras pasijunta neatsakingi Seimui, o tik vienam asmeniui.

Ir kitose demokratinėse šalyse pasitaiko, kai vagys, gangsteriai patenka į parlamentus, bet kitas klausimas, kai jie sprendžia valstybės likimą.

Turbūt manęs niekas neįtars simpatijomis konservatoriams. Bet kai tam tikra gauja, prasibrovusi į valdžią, mano, kad jai viskas leistina, kyla klausimas: ar nesiridenam į Baltarusijos lygmenį? Čia ne vien valstybės prestižo, bet ir jos egzistencijos klausimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"