TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Slaptosios informacijos monopolija

2008 05 19 0:00

Kai Breste, Baltarusijoje, žuvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas Vytautas Pociūnas ir Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį VSD bei jo vadovybės veiklos tyrimą, viešojoje erdvėje pasirodė gana nemažai informacijos apie neskaidrius, su Konstitucija nesuderinamus, o tikriausiai ir nusikalstamus procesus Lietuvoje. Vyksta valstybės užvaldymas. Įvairios grupės ir klanai kaunasi tarpusavyje dėl išlikimo. Šioje kovoje valstybės pareigūnai nesibodi pasitelkti ne tik didelius verslo pinigus, bet net ir užsienio žaidėjus, labai artimus priešiškų valstybių slaptosioms tarnyboms. Arba ginti tų užsienio žaidėjų interesus.

Bjauriausia, kad visų šių konstitucinę šalies santvarką ardančių veiksmų epicentras yra institucija, turinti ją ginti, t. y. VSD. Tokias išvadas galima daryti paanalizavus spaudoje publikuotus straipsnius, buvusių mūsų specialiųjų tarnybų pareigūnų tekstus ar paviešintus liudijimus, kitą informaciją.

Štai ištrauka ir iš Lietuvos Seimo nutarimo: "VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo ir todėl gali susidaryti prielaidos atsirasti savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose liudiję asmenys teigė žinantys apie galimus tam tikrų aukštų pareigūnų korupcinius ryšius ir tokių ryšių galimą panaudojimą užsienio šalių specialiųjų tarnybų įtakai politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvos Respublikoje. Tam tikra slapta informacija galėjo būti teikiama atskiroms interesų grupėms, o kai kurie VSD tyrimai ar pareigūnų veiksmai galėjo būti atliekami tam tikrų interesų grupių ar tarp savęs konkuruojančių verslo struktūrų naudai." Iš informacijos, surinktos per parlamentinį tyrimą, Tautos atstovybė daro prielaidą, kad vienos ar kitos interesų grupės gali daryti įtaką kai kurių VSD pareigūnų veiksmams. Šios išvados dulka stalčiuose.

Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių. Tai naujo direktoriaus Žimanto Pacevičiaus vadovaujama kovos su korupcija institucija - Specialiųjų tyrimų tarnyba. Apie korupcijos mastą valstybėje galėjome sužinoti atskleidus VSD vidinį supuvimą, o STT korupcijos metastazes atskleidė per parlamentarų skandalą ir "Rubicon group" juodosios buhalterijos bylą. Tačiau skandalo herojai kartu su politikais, kurie iki šiol neįvardyti, bet puikavosi juodojoje buhalterijoje, pasistengė STT veiklą paralyžiuoti net keleriems metams. Iš naujo ant kojų atsistojusi STT ir ypač jos elitinė Vilniaus valdyba ryžingai ėmėsi korupcijos tyrimų. Visi išgirdome apie Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių, Kauno apskrities viršininko administracijos, kitas rimtas bylas. Korupcijos tyrimas Kaune iš posto išvertė Seimo pirmininką.

Kol STT agentai negaili laiko ir seka korumpuotus bonzas, kuo užsiima VSD? Seimo narių ir departamentą kontroliuojantį klaną kritikuojančios žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų sekimu, bandymu jas kompromituoti? Dujininkų, prekybininkų ir nekilnojamojo turto vystytojų privačių reikalų tvarkymu?

Tačiau kur LEO LT, kur dujininkai, perkantys politikus, kur sunkiai išmatuojamoje korupcijoje skendintys Apeliacinis teismas, Vyriausiasis administracinis ir kiti teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, viešieji pirkimai ir t. t., - atkerta kritikai. "Taip, daug partijų prikirptų, bet labai trūksta socialdemokratų", - šmaikščiai pridėtų Virgis Valentinavičius. Kur pagaliau to paties VSD berniukai? Juk ne tik kelių policininkams gaudyti įsteigta STT.

Tačiau pats Seimas su Vyriausybe ir visa politine valdžia sukonstravo, kad STT biudžetas, matyt, prilygsta vieno ar kelių VSD padalinių biudžetui. O kur dar šimtai milijonų litų vis nesibaigiančiai VSD pastato statybai, kuria, beje, nepakenktų atidžiau pasidomėti ir teisėsaugai. Biudžetų disproporcija nėra paaiškinama ar pateisinama. Ypač dabartinėmis sąlygomis, kai korupcija šalyje nenumaldomai didėja. Iš čia ir patalpų trūkumas, sustojusi STT personalo bei techninė plėtra.

Tačiau pats blogiausias dalykas, kad Valstybės saugumo departamentas yra telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos rinkimo, kaupimo ir kontrolės sistemos vienvaldis šeimininkas. Būtent tik per VSD visos kitos specialiosios tarnybos gali atlikti telefono pokalbių ir kitokią įtariamų asmenų kontrolę. Pridėkime, kad iš esmės nėra jokios šios sistemos išorinės kontrolės, ir tada jau nesunkiai tampa aišku, iš kur tokia dabar Lietuvą valdančio klano galia, t. y. slaptos informacijos monopolis.

Kad ir ką darytų STT, policijos operatyviniai padaliniai ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, VSD vaikinai neišvengiamai sužino beveik pirmieji. Prisiminus Seimo parlamentinio tyrimo ir šiame tekste jau cituotas išvadas, šiek tiek nejauku pasidaro žinant, kieno rankose pats galingiausias teisėsaugos instrumentas. Tačiau net jei VSD vadovautų patys sąžiningiausi pareigūnai, vis dėlto savarankiškos ar alternatyvios sistemos nebuvimas STT ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą daro priklausomą nuo Valstybės saugumo departamento ir taip riboja ar net paralyžiuoja galimus itin sudėtingus korupcinius tyrimus, tarp jų ir paties VSD ar su juo susijusių struktūrų bei asmenų. VSD monopolis neužtikrina demokratinėje valstybėje būtino balanso tarp specialiųjų tarnybų ir taip nepagrįstai didina vienos specialiosios tarnybos, t. y. VSD, įtaką, o dėl to gali sudaryti, ir neabejotinai sudaro, galimybes šios institucijos pareigūnams neleistinai piktnaudžiauti ta įtaka.

Tad dabar eikite ir ištirkite dujų tarpininkų ar VSD vadovaujančio klano veiklą, Povilo Malakausko nesustabdomai brangstančias statybas, gerbiamieji Seimo nariai. Ar pačios stipriausios valdančiosios partijos juodąsias kasas. Jei Lietuvos parlamentas tikrai nori realios kovos su korupcija, esminė sąlyga yra būtinybė vienaip ar kitaip panaikinti šį monopolį. Akivaizdu, kad būtina didinti STT asignavimus, tačiau tai daryti verta tik numatant tikslinę jų paskirtį: didinti tiesioginę žvalgybinę - operatyvinę veiklą vykdančių ir ikiteisminį tyrimą atliekančių, o ne administravimo, aptarnavimo, kontrolės ar priežiūros, STT pareigūnų etatų skaičių visuose STT teritoriniuose padaliniuose, t. y. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, organizuoti žvalgybinę ir operatyvinę veiklą vykdančių bei ikiteisminį tyrimą atliekančių STT pareigūnų kvalifikacijos kėlimą ir jų turimų įgūdžių stiprinimą, ypač NATO ir ES valstybių narių specialiosiose tarnybose, didinti lėšas žvalgybinio pobūdžio ir operatyviniams veiksmams atlikti, diegti informacinių technologijų naujoves ir nuolat jas atnaujinti, leisti įsigyti modernios ir šiuolaikiškos specialiosios technikos.

Tada gal ir Lietuva atrodys kitaip. Arba bent būsime pabandę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"