TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Slibinas ir bernelis

2007 11 23 0:00

Vis dar gyvename stebuklų šalyje. Taigi tęsiame ypatingą Melo ir Paradoksų imperijos tradiciją. Kaip ir anksčiau, čia kartkartėmis atsitinka keistų dalykų.

Stebuklų šalyje - pasakų "gadynė". Pasakas mažiesiems seka visi, kas netingi. Tik personažai čia labai jau savotiški. Kartais jie virsta savo priešybėmis - gerieji tampa blogaisiais priklausomai nuo to, kas laimi informacinėje erdvėje.

Štai pasaka apie vadinamąjį trigalvį slibiną. Tai buvo drąsus žingsnis - paversti neigiamą personažą teigiamu ir užkrauti jam visus per dešimtmetį neatliktus darbus. Tačiau kuo toliau, tuo aktualesnis tampa klausimas - ar idėjos autoriai iš tikrųjų siekia to, ką skelbia? Ar tikrai jų tikslas - energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos?

Galbūt ir valdžios koridoriuose buvo tikinčių šia gražia pasaka. Seime už ją balsavo daugiau neklaužadų vaikučių pabiručių, nei susirenka ten pačiomis ypatingiausiomis progomis. Sako, buvo padalyta saldainiukų už 20 milijonų litų... Gal tai tik pasaka - kas dabar pasakys? Tačiau balsuota buvo tikrai stebuklingai.

Tiesa, iš tikrųjų slibinas buvo ne trigalvis, o triuodegis. Jį turėjo sudaryti "Lietuvos energija", Rytų skirstomieji tinklai ir pačiu laiku privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai (VST). Taigi - vienas iš trijų. (Dabar jau skelbiamas ir atvirkščias planas - trys iš vieno.)

Kaip ir reikėjo tikėtis, iš šitų trijų galvų, arba uodegų, gyvybinga buvo viena vienintelė. Aišku ta, kuri turėjo tikrą ir atsakingą šeimininką - šauniuosius "VP Market" vyrukus. Tačiau ir jiems atėjo maksimalių išbandymų metas.

Virš trigalvio slibino pakibo Valstybės kontrolės ietis. Jos teigimu, "galima daryti prielaidą, kad steigiant nacionalinį investuotoją nebuvo tinkamai pasiruošta atstovauti valstybės interesams".

Toks paprastas sakinys, tačiau jame visa esmė, kuri buvo akivaizdi ir pašaliniams stebėtojams. Jėgos iš pat pradžių buvo nelygios.

Iš vienos pusės - gabiausi Lietuvos verslininkai, siekiantys aiškių tikslų, valingi, išmoningi, mokantys prieiti prie valdžios ir turintys šioje terpėje geriausiai veikiančių poveikio priemonių. Iš antros - lengvai manipuliuojami politikai ir biurokratai, turintys tik nomenklatūrinių, o ne valstybinių tikslų.

Juk jeigu kitaip, energetinės nepriklausomybės projektas būtų iš pat pradžių pradėtas skaidriai ir aiškiai, nepaliekant jokių kabliukų būsimiems priekabiautojams. Būtų aptarta ir suplanuota geriausia schema, o tada jau drąsiai realizuota sąžiningos konkurencijos būdu. Tai tiesiog elementarūs dalykai, kurių stebuklingai nepastebėjo visas politinis elitas. Nuostabu, ar ne?

Esant tokiai pradžiai stebuklai tiesiog privalėjo sekti vienas paskui kitą. Taigi dabar išlindo Rusijos slaptųjų tarnybų rengti trigalvio slibino tramdymo planai. Tikrų profesionalų darbas! Geriausias būdas, kaip mostelėjus burtų lazdele sutaupyti krūvą mokesčių mokėtojų pinigų.

Juk ne tokia išmoninga valdžia būtų pati užsakiusi tokį tyrimą dar iki balsuojant Seime! O štai dabar ji privertė mūsų labui dirbti Rusijos specialiąsias tarnybas. Stebuklas, ne kitaip.

Bet gal jau pats pasakos sumanytojas turėjo slaptų planų? Labai jau tas slibinas panašus į krikščioniškos Rusijos simbolio - šv. Jurgio varžovą. Gal ir vėl geroji Rusija bus mūsų išvaduotoja?

Slibinas, kaip žinome, reikalauja aukų. Klasikinėje pasakoje jis labiausiai mėgsta nekaltas mergeles. Taigi, mūsų trigalvis slibinas ir ruošėsi praryti deivę Elektrą, kurios siluetas kyla virš karaliaus Mindaugo tilto, šalia prašmatniai tviskančių "Lietuvos energijos" pastatų.

Ar dėl to, kad "Lietuvos energija" pasirodė per didelis kąsnis, ar - kaip pikti liežuviai plaka - kad gudrųjį planą kūrė valdžios užuovėjoje lizdą susisukęs "žydrųjų albinų klanas", netikėta slibino auka tapo ne mergelė, o bernelis. Konkuruojančios verslo grupės savininkas Darius Mockus "VP Market" vadovo Žilvino Marcinkevičiaus buvo apkaltintas "ilgalaikiu bendradarbiavimu ir veikimu kartu su Rusijos specialiųjų tarnybų rezidentais ir jų firmomis".

Šioje vietoje jau reikia baigti juokus ir pereiti prie kito stiliaus. Mat posovietinių stebuklų šalyje pasakos anksčiau ar vėliau virsta sąmokslo teorijomis arba net kruvinais detektyvais, kurie taip ir neišsiaiškinami. Politikos istoriją čia vis dar turėtų rašyti sekliai, o ne politologai.

Taigi paanalizuokim. Ar "Maximos" grupuotė, kad ir būdama viena stipriausių Lietuvoje, turi tokią sekimo struktūrą, kad galėtų, nebijodama pasekmių, skelbti tokius drastiškus dalykus? Juk pats Lietuvos saugumas per visą dabartinės nepriklausomybės laikotarpį nedemaskavo tokio lygio žmogaus - kaip, beje, apskritai nedemaskavo jokio rimto šnipo ar įtakos agento.

Tad kas čia įvyko? Realiausias paaiškinimas būtų toks. Dariaus Mockaus koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės VSD skandalo metu aktyviausiai palaikė tyrimą atlikusio Seimo komiteto pusę.

Tuo metu kompromituojamosios medžiagos buvo ieškoma apie visus priešininkus. Nors tik vienas komiteto pirmininkas Algirdas Matulevičius buvo atvirai apkaltintas bendradarbiavęs su KGB. Matyt, tada surinkta medžiaga apie kitados buvusį Mockaus bendravimą su "Status" grupuote dabar buvo perduota karingai, į sunkią padėtį patekusiai slibino galvai. Ir provokacija pavyko!

Kodėl sakau - provokacija? Todėl, kad pagal bendrą dedukciją gudraus plano aukomis tapo ir patys kietuoliai "Maximos" vyrukai. Juodas darbas buvo atliktas svetimomis rankomis. Ambicingieji prekybininkai liko kvailių vietoje, nors patys to dar nesuprato. Čia jums ne "Akropolius" statyti!

Reikalas labai paprastas. "Maximos" planas galėjo išdegti tik 2K - Kirkilo ir Kubiliaus aljanso sąlygomis. Toks antidemokratiškas "Vieningosios Lietuvos" projektas dar birželio mėnesį buvo visai realus. Tačiau dabar jis jau žlugęs. Ir - ačiū Dievui.

Prie šio valdomos demokratijos modelio žlugimo prisidėjo ir konservatorių praregėjimas, bet labiausiai - jau minėta VSD krizė. Tiksliau - jos išvadų ignoravimas.

Gediminas Kirkilas buvo priverstas pasirinkti ne labiau vakarietiškus prekybininkus, o panašius savanaudžius, be to, dar ir į Rytus orientuotus dujininkus. Dabar skiname to pasirinkimo vaisius.

Dujininkams atominė elektrinė visai nereikalinga. Štai kur esmė. O visa kita - tik dūmų uždanga ir pasakėlės migdomiems mažiesiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"