TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Slovjansko tragedijos šaknys

2015 10 20 6:00

Dabar, kai Kremliaus inicijuoti kariniai veiksmai persikėlė iš Rytų Ukrainos į Siriją, svarbu suvokti vidines priežastis, šaknis, leidžiančias išorės jėgoms netikėtai sukelti karą miestuose ir gyvenvietėse, kur žmonės iki kraujo praliejimo gyveno taikiai.

Ant Rytų Ukrainos Slovjansko miesto geležinkelio stoties pastato iki šiol kabo du dideli užrašai: Slovjanskas ir Slavianskas. Šio miesto gyventojai vartoja abu pavadinimus, nepriklausomai nuo to, kas kokią konflikto šalį palaikė per karą. Vieni neslepia džiaugsmo, kad juos išvadavo Ukraina, kiti kritikuoja Kijevo politiką dėl šilumos ir elektros tarifų kėlimo, bet visi pripažįsta, jog Slovjanskas – Ukraina.

Ir vieni, ir kiti sutinka, kad praėjus keliems mėnesiams, kai į Slovjanską atkeliavo Igorio Girkino-Strelkovo grupuotė, jie pakliuvo lyg į pragarą. Draugai, giminės, gyvenantys už mažiau nei 100 kilometrų Donecke, tuomet irgi negalėjo suvokti, kaip taikos sąlygomis gali kilti karas. Ne vienas klausė: kas ten atsitiko, kad staiga imta šaudyti, ką tai reiškia? Praėjo nedaug laiko ir doneckiečiai patys patyrė, kas yra karas.

Vienai Slovjansko gyventojai tuo metu teko kasdien per apšaudymus vykti darbo reikalais į gretą esančią Semionovką. Šaudė ir vieni, ir kiti. Ukrainos armija, prieš tai – savanoriai, paskui – ir separatistai. Tai tapo tokia baisia kasdienybe, kad vienas sutiktas jaunas vyras net pamiršo, jog ir pats buvo sužeistas skeveldros. Tik paklaustas, ar kas nors iš pažįstamų nukentėjo dėl apšaudymų, vardydamas juos prisiminė ir save. Tačiau pridūrė, jog tai niekai. Šis vaikinas laukė, kada ateis Ukrainos kariuomenė ir išvaduos Slovjanską, todėl sužeidimas jam atrodė nereikšmingas.

Jaunas vyras pasakojo, kad tuos kelis mėnesius baimę kėlė ne vien apšaudymai, bet ir įvairūs įtarimai, aplinkinių skundai, dėl kurių žmogus atsidurdavo Slovjansko miesto valdžios požemiuose. Kartą ir jis ten buvo patekęs. Bet ne už mėlynų ir geltonų dažų gabenimą iš Ukrainos valdžios kontroliuojamos teritorijos, kad naktimis galėtų ant namų sienų rašyti: „Šlovė Ukrainai, šlovė didvyriams!“ Tai darydamas vaikinas neįkliuvo. Požemiuose jis atidūrė tik dėl to, kad abu su žmona viešai naudojosi nešiojamaisiais kompiuteriais. Žmonės pamatė ir nusprendė, jog pora šiais prietaisais galbūt koreguoja ukrainiečių ugnį į separatistus.

I. Girkino-Strelkovo smogikai jauno vyro netardė, bet tame pačiame požemyje buvo ir tokių, kurie sulaukė tragiško likimo. Nukankintam patriotui dabar Slovjanske kabo atminimo lenta. Tačiau ne vieno gyventojo likimas, kaip teigia vietiniai, dar nežinomas. Kai kilo konfliktas, buvo galima įskųsti bet kurį kuo nors neįtinkantį asmenį.

Karas iškėlė į paviršių daug drumzlių. Iš pradžių nemažai Slovjansko gyventojų sveikino atvykusius smogikus, bet kai tarp jų ėmė siautėti kaukazietiško gymio asmenys, o prie separatistų, be vadinamųjų idealistų, prisidėjo ir daug liūdnai pagarsėjusių vietinių, tiek Ukrainos šalininkai, tiek palaikantieji separatistus pamatė nuotaikų kaitą.

Norint suprasti, kodėl būtent Slovjanskas kelis mėnesius buvo tapęs separatistų tvirtove, reikia suvokti tiek didžiąsias geopolitines priežastis – kaip ir kodėl Rusija sukėlė karą Donbase, tiek mažąsias – oligarchų, kurių Slovjanske, skirtingai negu kitose Donbaso vietose, nelabai ir buvo, interesus. Žinoma, šis miestas yra labai reikšmingas geležinkelio mazgas, jungtis su Donecku.

Ne mažiau svarbu suvokti ir kita – Ukrainos vidaus aplinkybes. Maidano dienomis pasitaikiusias Kijevo valdžios klaidas, kurios išprovokavo dalį neigiamų Donbaso gyventojų nuotaikų, ir visų Ukrainos valdžių abejingumą tokių miestelių kaip Slovjanskas gyvenimui. Sovietmečiu kaip purvo kurortas klestėjęs miestas, turėjęs keletą gamyklų, vėliau virto depresyvia gyvenviete. Šią nuotaiką galima pajusti ir dabar. Tereikia pasivaikščioti po Slovjanską, kurio ir pagrindinė aikštė, ir parkas apžėlę žolėmis, pilni surūdijusių sūpuoklių, nes niekam tai nerūpi.

Nors Slovjanską iki šiol valdė komunistai ir Regionų partija, vietiniams jų blogi darbai reiškia prastą Ukrainos ir Kijevo valdžią, kuriai žmonės nerūpi. Tuo metu separatistai pasiūlė ne tik „Rusų pasaulio“ idėjas, bet ir pinigų bedarbiams vyrams už tarnybą armijoje. Iki šiol 400 jų, kaip manoma, yra Donecke, o šeimos – Slovjanske.

Viena moteris, pasakodama tarsi apie pažįstamą šeimą, bet iš tiesų apie savo mylimą žmogų, kalbėjo: „Moterys nori, kad tie vyrai grįžtų. Ne su ginklu. Grįžtų į šeimas.“ Ir čia pat pridūrė nežinanti, ką jie grįžę veiks? Karas tapo ne tik idėja, bet ir pragyvenimo šaltiniu, todėl jis toks gajus. Dar pridėkime vietos oligarchų interesus, kai ne vienas žmogus jaučiasi priklausomas nuo jų, tarsi nuo kokių šeimininkų malonės, taip pat didžiąją geopolitiką, kuri visa tai išnaudojo, ir gausime atsakymą, kodėl būtent Slovjanską ir Donbasą ištiko tokia tragedija.

Kartu suvoksime, kaip nesunku tokį konfliktą, pasitelkus propagandą ir kitus instrumentus, įžiebti ten, kur yra žmonėms abejinga ir piktnaudžiaujanti valdžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"