Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Smūgis ne tik B. al-Assadui, bet ir V. Putino arogancijai

 
2017 04 11 6:00

Penktadienio rytą reaguodamos į Damasko aviacijos bombardavimą netoli Idlibo šiaurės vakarų Sirijoje, galimai naudojant cheminį ginklą, JAV raketomis atakavo aviacijos bazę, iš kur kilo lėktuvai. Tai gali tapti svarbiu posūkio tašku ne tik Sirijos kare.

Davęs nurodymą surengti raketų ataką prieš Sirijos karinę oro bazę Al Šairate, JAV vadovas Donaldas Trumpas parodė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, kad yra pasirengęs atsakyti į politiką, kurią pasauliui primetė Kremlius po Krymo aneksijos, hibridinio karo Donbase ir karinės jėgos demonstravimo Sirijoje.

Ir vargu ar V. Putinui tai patiks. Rusijos žiniasklaida, politikos apžvalgininkai, politologai pripažįsta: nors ir gerokai modernizuotas po 2008-ųjų karo su Gruzija, Rusijos karinis potencialas labai smarkiai atsilieka nuo JAV ir sąjungininkų, o ekonominės galimybės kaip nors rimčiau konfrontuoti su Vakarais yra silpnos.

Rusija gali demonstruoti savo raumenis tik tol, kol JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai tai bejėgiškai stebi, kalba apie „raudonas linijas“ ir nežino, ar yra pasirengę jas ginti. Toks bejėgiškumas ypač išryškėjo JAV prezidento Baracko Obamos antros kadencijos metais, tad V. Putinas įžengė į šią netikrumo erdvę, vis labiau bandydamas jos ribas.

Žingsnis po žingsnio, matant, kad Vakarai nepakankamai priešinasi, augo Kremliaus pasitikėjimas savo galia, vis praslysdavo arogancija ir mąstymas, kad jūra yra iki kelių. Šiais metais Miuncheno Saugumo konferencijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prabilo apie pasaulį, kuriame baigėsi Vakarų galia.

Tačiau jei ta galia iš tikrųjų baigėsi, koks tada likimas laukia Baltijos valstybių? Juk aišku, jog šiandien esame saugesni nei Ukraina, Moldova ar Gruzija vien todėl, kad 2004-aisiais įsitraukėme į euroatlantinę bendriją, kurią saugo būtent Vakarų galia.

Rusija gali demonstruoti savo raumenis tik tol, kol JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai tai bejėgiškai stebi, kalba apie „raudonas linijas“ ir nežino, ar yra pasirengę jas ginti.

Ukrainos atžvilgiu nesuveikė garantijos, susidūrusios su V. Putino pasitikėjimu savo jėgomis. Ar jos suveiktų Baltijos šalių, NATO narių, atžvilgiu? Ar, įkvėptas liaupsių, kartais sklindančių ir iš Vakarų, apie genialų politiką ir strategą V. Putiną, šis, bandydamas NATO stiprumą mūsų regione, nesumanys pratęsti pergalingo žygio?

Kad taip neatsitiktų, Vakarai kada nors turėjo pasakyti „stop“. Sankcijos Rusijai buvo pirmas žingsnis, bet pasirinktas ne pats skausmingiausias kelias. SWIFT bankinės sistemos nesiryžta atjungti, suvokiant, kad tai būtų kirtis ir Vakarų interesams. Kelių NATO batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dar vienas žingsnis, bet ir jį žengus Kremlius neatsisakė arogantiškų pareiškimų, kad Rusijos karinės galimybės leidžia užkirsti kelią bet kokiai NATO veiklai Baltijos jūros regione.

Atrodė, kad tikrai žingsnis po žingsnio Kremlius daužo Vakarų pasaulio galią ir įtaką. Daroma įtaka ir rinkimų procesui JAV bei Vakarų Europos šalyse, tai norima daryti Sirijoje. Nepajutus pasipriešinimo imama kištis į Balkanus, Libiją, Afganistaną, Vietnamą. Kremliaus kontroliuojamoje televizijoje atvirai tyčiojamasi ne tik iš Ukrainos, bet ir Vakarų. Buvo įtikėta, kad D. Trumpo politika pakirs Europos Sąjungą ir NATO, JAV pasitrauks iš Europos, sumažins savo šalies dalyvavimą tarptautinėje politikoje ir pabaigs darbą kuriant bejėgiškų Vakarų įvaizdį, kurį pradėjo B. Obama.

Praėjusio penktadienio įvykiai visa tai smarkiai pakeitė. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmą kartą oficialiai pripažino, kad rūkas dėl D. Trumpo išsisklaidė. Rusijos viešojoje erdvėje intensyviai svarstoma, ar jų šalis yra tokia pajėgi, kaip jiems atrodė. Klausimų yra begalė. V. Putinas, teikdamas paramą Basharui al-Assadui, Rusijos piliečiams ir plačiai pasaulyje ją demonstravo ir kaip savo asmeninį patikimumą ginant draugus bei partnerius. Kas bus, jei D. Trumpas pasakys, kad B. al-Assadas turi trauktis, ir savo ketinimus parems naujais smūgiais į Damasko režimo karinius objektus?

Rusija plačiai reklamavo savo karinę techniką, skirtą Damasko režimui ginti, įskaitant raketinius kompleksus S-300. Kaip galėjo atsitikti, kad ji nepastebėjo JAV raketų? Kodėl Rusija, prisistatanti kaip patikima kitų regiono šalių partnerė, neinformavo B. al-Assado apie būsimą JAV raketų ataką, jeigu pati apie tai žinojo?

Ką dabar D. Trumpui gali priešpriešinti V. Putinas, turint omenyje visiškai nelygias ekonomines ir karines dviejų šalių galimybes? Ne tik Sirijoje, bet ir kitur planetoje? Visiškai aišku, kad JAV karinių raketų ataka prieš aviacijos bazę Sirijoje buvo tik D. Trumpo ženklas likusiam pasauliui. JAV ir toliau bus aktyvios tarptautinėje politikoje. Ne tik Sirijoje, kur V. Putinas pasijuto visagalis, bei regione tarp Libijos ir Indijos.

Mums svarbus JAV apsisprendimas likti Europoje, įskaitant Baltijos ir Juodosios jūros regioną, ir leisti suprasti Kremliui, kad jis neprimes „rusiškojo pasaulio“ dėsnių. Ši ataka įvykdyta tuo metu, kai Floridoje susitiko dviejų galingiausių pasaulio valstybių – JAV ir Kinijos vadovai. Ji, aišku, davė ženklą ir Kinijai, ir visam Rytų Azijos regionui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"