TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socdemų santykiai su Rusija - "déjà vu"

2012 12 17 6:00

Globalizacija, interneto plėtra, nesiliaujanti, vis didesnį pagreitį įgyjanti mokslo ir technologijos pažanga kasdien keičia mūsų pasaulį. Bet kaitos sūkuryje yra pastovių elementų.

Naujajame kairiosios Vyriausybės programos projekte rašoma, kad būtinas Lietuvos ir Rusijos santykių "perkrovimas", plėtojant dvišalį bendradarbiavimą dėmesį reikia sutelkti ne į praeitį, o į ateitį, "grindžiant jį abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančiomis geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams". Socdemai jau dvidešimt metų visaip stengiasi gerinti santykius su Rusija. Lig šiol jiems nepasisekė, nepasiseks ir šį kartą.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos santykiai su Rusija ne visada buvo įtempti. Būta atšilimo laikotarpių. Gana ilgai Lietuva turėjo normalius ryšius su Maskva, kuri buvo labiau linkusi pliekti mūsų kaimynes Estiją ir Latviją. Nors Rusija pirmiausia su Lietuva pasirašė ir ratifikavo sienos demarkavimo sutartį, santykiai visada buvo gana trapūs, nes tai viena, tai kita šalis buvo linkusi kaimyno elgesyje įžiūrėti blogos valios.

Socdemai nuosekliai teigia, kad konservatoriai neišnaudojo progų santykius pasukti normalaus bendravimo linkme. Ir pasitiki savo gebėjimu tai daryti. Šis pasitikėjimas nėra labai pagrįstas. Socdemams atėjus į valdžią 1992-ųjų pabaigoje buvo skelbiama, kad Lietuva taps tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Maskvai buvo siunčiami aiškūs signalai, kad norima gerinti ryšius, bet Kremlius ignoravo socdemų pastangas įsiteikti, tad flirtas buvo nesėkmingas. Apie santykių gerinimą nemažai kalbėta ilgais Algirdo Brazausko premjeravimo metais, nors reikšmingesnių laimėjimų nebūta.

Premjeraujant Gediminui Kirkilui tarpusavio santykiai pasiekė dugną. Atsakomybė tenka abiem šalims. Tačiau verta prisiminti, kad Lietuva dažnai ir griežtai kritikavo Maskvą, ypač dėl dujotiekio "Nord Stream" tiesimo, grasino vetuoti Europos Sąjungos (ES) derybas su Rusija, kalbėjo apie naująjį šaltąjį karą, smerkė Rusijos veiksmus prieš Gruziją, priekaištavo ES šalims, kad jos esą pataikauja Kremliui, vertybes paaukodamos prekybai ir vamzdynams. Rusija neliko skolinga.

Nėra pagrindo manyti, kad šį kartą bus kitaip. Sąlygos santykiams gerėti yra nepalankios. JAV ir Rusijos santykių "perkrovimas" nepasiekia lauktų rezultatų, net Rusiją palaikančios Vakarų Europos šalys reiškia susirūpinimą dėl demokratijos suvaržymų ir griežtos Vladimiro Putino politikos oponentų atžvilgiu. Be to, NATO skiria ypatingą reikšmę karinėms pratyboms "Steadfast Jazz", kurios vyks Lenkijoje ir Baltijos šalyse 2013 metų rudenį. Šie mokymai yra netiesioginis atsakas į 2009 metais vykusias Rusijos pratybas "Zapad" ir "Ladoga." Nors nepriimti galutiniai nutarimai dėl jų masto, Baltijos valstybės ir Lenkija siekia, kad pratybose dalyvautų kuo daugiau karių iš kuo daugiau šalių, kad jos nebūtų virtualios. Tai, kad jos rengiamos, erzina Rusiją.

Ši šalis vis labiau primena pretenzingą, priekabią damą, visur įžvelgiančią tikrus ar menamus įžeidimus ir jautriai į juos reaguojančią. Šį ypatingą jautrumą veikiausiai sukelia Rusijos vadovų supratimas, kad šalies galia negailestingai mažėja ir kad procesas yra nesustabdomas.

2009-2010 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius mėgino gerinti santykius su Maskva. Kurį laiką net buvo viliamasi, jog prezidentė bus pakviesta vizito į Rusiją. Nors per pastaruosius dvejus metus būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse, Rusija pasiryžusi bendrauti tik savo sąlygomis. Maskva nori, kad Lietuva prisidėtų prie naujos Kaliningrado atominės jėgainės statybos projekto, nors Lietuvai tai reikštų - atsisakyti savo jėgainės statybos. Rusiją piktina Lietuvos nutarimas griežtai įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą, kuris atskiria dujų tiekėjus nuo vamzdynų, bei jos vaidmuo įtikinant Europos Komisiją pradėti tyrimus, kurie turi nustatyti, ar "Gazprom" pažeidžia antimonopolines ES taisykles.

Kremlius dar nori, kad Lietuva nebereikalautų okupacijos žalos atlyginimo, nors puikiai žino, kokio likimo sulauktų Lietuvos politikas, kuris vienašališkai ir nuosekliai ragintų palaidoti kompensacijos klausimą. Naujoji Lietuvos Vyriausybė skelbiasi ketinanti sutelkti dėmesį į ateitį, o ne į praeitį, bet pati Rusija nuolat užsimena apie praeitį, iškreipia Lietuvos istoriją, žmones, kovojusius už Lietuvos laisvę, vadina nacių talkininkais. Spalio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija reiškė pasipiktinimą, kad Šilutės rajone, Švėkšnos seniūnijoje, šalia atstatyto partizano bunkerio buvo atidengtas paminklas. Esą taip ne tik garbinami nacių kolaborantai, bet tai daroma "per 68-ąsias Šilutės rajono išvadavimo iš fašistinių vokiečių grobikų metines". Patogiai užmiršta, kad jokio išvadavimo nebuvo, nes rudąjį okupantą tik pakeitė raudonasis.

Taigi, siekdama geresnių santykių su Rusija, Lietuva turėtų atsisakyti planų mažinti šalies energetinę priklausomybę ir pažeidžiamumą bei iškreiptai vaizduoti savo praeitį. Tai per didelė kaina kaprizingos damos malonei laimėti. O padarius nuolaidą, ko gero, būtų reiškiamos naujos pretenzijos.

Kad ir kokie būtų socdemų ir Vyriausybės ketinimai, prezidentė D.Grybauskaitė grieš pirmuoju smuiku nustatant užsienio politikos gaires. Prezidentė jau seniai pabrėžia energetinės nepriklausomybės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo svarbą. 2010-ųjų pradžioje susitikime su V.Putinu ji tvirtai atmetė jo raginimą prisidėti prie Kaliningrado atominės elektrinės statybos. Prisimintina ir jos taikli pastaba, kad "su Rytų kaimynu saulės ieškoti sudėtinga, nes nemokamai saulės ten nedalijama".

Naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra vienas didžiausių Lietuvos integravimosi į Vakarus entuziastų, itin uolus NATO rėmėjas. Jis skeptiškai, įtariai vertina Rusijos užsienio politiką, gal net linkęs pervertinti jos keliamą grėsmę Lietuvai. Jis turėtų puikiai sutarti su prezidente dėl tvirtos, nepataikaujančios politikos Rusijos atžvilgiu. Santykiai, ypač ūkiniai ir kultūriniai, gali pagerėti šiek tiek, bet rimtesnių pokyčių nebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"