TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialdemokratai ištikimi sau

2014 09 26 6:00

Prisipažinsiu - laukiau to. Laukiau ir stebėjausi, kodėl socialdemokratai nieko nekeičia. Maniau, nejaugi jie priims konservatorių pasiūlytas taisykles? Negi baigsis kova, trunkanti nuo 1996 metų? Štai ir sulaukiau. 

Gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, bet tai įvyko. Dėl greičio apsirikau, nes pamiršau, kad socialdemokratai ne tokie nervingi kaip konservatoriai. Šie visada skuba, o socialdemokratai pakeitimų imasi neskubėdami. Negi partinė priklausomybė ir deklaruojamos vertybės taip veikia veiklos stilių?

Taigi kova tęsiasi. O vyksta ji dėl to, kaip politikai turėtų valdyti ministerijas. Tiksliau - dėl to, koks turėtų būti aukštų valstybės pareigūnų, kuriuos santykinai galime vadinti ministrų pavaduotojais, statusas: ar karjeros tarnautojų, ar politinio pasitikėjimo pareigūnų. Klausimas gana rimtas, todėl nereikėtų stebėtis, kad dvi didžiausios mūsų politinės partijos niekaip dėl jo nesutaria. Matyt, labai skiriasi požiūris į renkamų partinių politikų ir valstybės tarnybos santykius.

Nesutarimo ištakomis reikėtų laikyti 1994 metais priimtą Vyriausybės įstatymą, kuriame neliko ministro pavaduotojo pareigybės, o atsirado ministerijos sekretoriaus pareigybė. Tačiau dar ne čia šuo buvo pakastas. Požiūris išsiskyrė 1995-aisiais priėmus Valdininkų įstatymą, kuriame ministerijų sekretoriai buvo priskirti B lygio valdininkams, t. y. karjeros tarnautojams. Priminsiu, jog tada daugumą Seime turėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP).

Kad toks skirstymas netenkina Tėvynės sąjungos, paaiškėjo iškart po 1996-ųjų Seimo rinkimų. Jau tų pačių metų gruodžio 3 dieną naujasis Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, pagal kurias ministerijų sekretoriai tapo viceministrais. Po kelių dienų, pataisius valdininkų sąrašą, viceministrai buvo priskirti A lygio politinio pasitikėjimo tarnautojams. Kiekvienoje ministerijoje liko po vieną sekretorių - karjeros tarnautoją.

Į valdžią LDDP grįžo 2001 metų vasarą, tik jau pakeitusi pavadinimą. Seimą perėmus socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai, konservatorių nustatyta tvarka išsilaikė gerą pusmetį. 2002-ųjų balandį Seimas priėmė naujos redakcijos Vyriausybės įstatymą. Socialdemokratai paliko tik po vieną viceministrą kaip politiką, visi kiti tapo ministerijos sekretoriais - karjeros tarnautojais.

Po 2008 metų Seimo rinkimų konservatoriai tapo valdančiaisiais. Vyriausybės įstatymas, kaip ir reikėjo tikėtis, vėl buvo taisomas beveik taip greitai kaip 1996 metais. Ministerijos sekretorių pareigybes pakeitė viceministrų, kaip politikų, ir naujos ministerijų kanclerių, kaip karjeros tarnautojų, pareigybės. Po 2012 metų Seimo rinkimų nauja valdančioji dauguma šios tvarkos nekeitė, tačiau šį mėnesį socialdemokratai vis dėlto įregistravo pataisas, pagal kurias būtų grįžtama prie 2002-aisiais nustatytos tvarkos.

Kodėl socialdemokratai užsispyrė jau trečiąkart ministrų pavaduotojams suteikti karjeros tarnautojų statusą? Nejaugi jie mano, kad valdžią perėmus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) toks statusas bus išlaikytas? Galiu lažintis iš bet ko, kad vos tapusi valdančiąja ši partija padarys tą patį, ką padarė 1996 ir 2009 metais, - grąžins viceministrų, kaip politikų, pareigybes. Žinoma, socialdemokratai veikiausiai tikisi laimėti 2016-ųjų Seimo rinkimus. O jei laimės konservatoriai ir liberalai? Vėl bus koreguojami įstatymai, postus užimantys žmonės keičiami kitais, atleistiesiems mokamos išeitinės kompensacijos - tai yra mes, mokesčių mokėtojai, vėl mokėsime už partijų nesutarimą dėl politinio vadovavimo ministerijoms.

Norėčiau pabrėžti, kad iš demokratijos teorijos pozicijų priimtinesnė yra TS-LKD nuostata stiprinti politikų įtaką valstybės tarnybai. Juk valstybės aparatas - tai nuolatinis reiškinys, be kurio neįsivaizduojamas jokios valstybės gyvavimas. Tačiau šis aparatas turi savų interesų, todėl piliečių renkami partiniai ar nepartiniai politikai yra vienas iš nedaugelio būdų kontroliuoti valstybės valdininkus. Į valdžią atėjusios partijos perima vadovavimą ministerijoms ir bando daryti tai, ką žadėjo rinkėjams. Ką galėtų ministerijoje nuveikti ministras su vienu viceministru? Jis būtų bejėgis prieš ministerijos sekretorius ir kitus karjeros tarnautojus.

Tačiau matykime ir kitą lazdos galą. Ne visi į ministerijas atėję partiniai politikai yra tarsi šventieji, pasiryžę tarnauti tautai ir Tėvynei. Tarp jų pasitaiko ir godžių, ir nekompetentingų. Jie žaidžia savo politinius žaidimėlius ir suka asmeninius versliukus. Nejaugi šiųmetis skandalas dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo buvo laužtas iš piršto? Todėl tenka liūdnai konstatuoti, kad mūsų partijos nesugeba parengti žmonių, kurie ir kompetencijos, ir reputacijos požiūriu būtų tinkami užimti politinius postus ministerijose. Kandidatų į ministrus dar šiaip ne taip randama, bet su viceministrais sekasi sunkiai.

Nors mano balsas vargu ar pasieks dangų, socialdemokratams labai siūlyčiau nedaryti to, ką konservatoriai vis tiek pakeis. Juk perspektyva gauti viceministro postą yra puiki priemonė partijoje ugdyti jaunus lyderius. O gerų politinių lyderių mums tikrai trūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"