Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Socialdemokratai Kildišienės batelyje

 
2017 08 02 7:00

Valdančiosios koalicijos „didysis brolis“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – pareikalavo, kad „mažasis brolis“, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iki Seimo rudens sesijos pradžios, t. y. rugsėjo 10 dienos, apsispręstų, ar lieka valdančiojoje koalicijoje. Bet „mažasis brolis“ ultimatumą kol kas atmeta – skyrių apklausa, kaip ir buvo nustatyta ją pradėjus, baigsis rugsėjo 20-ąją.

Savo idėjinį, politinių ambicijų ir pragmatinių interesų nesuderinamumą koalicijos partneriai įspraudė dar ir į 10 dienų rėmus. Viešai paskelbtas ultimatyvus reikalavimas, kuris taip pat griežtai buvo atmestas, leidžia įtarti, kad abi šalys manevrų laisvei paliko labai mažai erdvės. Nebematyti pragmatinio intereso derybomis ir kompromisais ieškoti būdų išsaugoti koaliciją – akivaizdus vien raumenų demonstravimas.

Kokiais nors pagrįstais argumentais tą 10 dienų nesusikalbėjimo terminą sunku paaiškinti. Nei LVŽS palengvės Seimo rudens sesija, jei rugsėjo 10-ąją paaiškės, kad koalicija griūva, nei LSDP nėra neįmanoma misija skyrių apklausą baigti pirmą rugsėjo dekadą. Galėtų būti lengviau, jei „mažasis brolis“ apsispręstų trauktis dabar. Tuomet iš tiesų „didysis brolis“ turėtų laiko iki sesijos suburti naują valdančiąją daugumą arba suplanuoti veikimą kaip mažuma „vardan tos Lietuvos“. Būtų lengviau, jei socialdemokratai apsispręstų išsaugoti status quo, net ir pateikę papildomų sąlygų, dėl kurių partijų viršūnės galėtų dar kurį laiką derėtis. Tačiau Lietuvos politikai lengvų kelių neieško.

LSDP giriasi savo istorine patirtimi ir gebėjimais valdyti krizes, išeiti kaip nugalėtoja iš sudėtingiausių politinių konfliktų. Tačiau naujos tapatybės šiandien ieškanti partija susidūrė su ne tokia jau paprasta dilema: išsaugoti valdžios postus ir etatus valstybės tarnyboje arba, siekiant idėjinio atsinaujinimo ir puoselėjant šį tą panašaus į tikrosios kairiosios politikos vertybes, žengti į neapibrėžtą opozicijos nežinomybę. Pasirinkusi pirmąjį kelią LSDP rizikuos, kad jos vietą politinėje arenoje ilgam užims kita politinė jėga, pirmiausia – pati LVŽS. Pasirinkusi antrąjį – kurstys krizę partijos viduje, ir ji prasidės nuo Seimo frakcijos nepaklusnumo.

Į savo tapatybės krizę socialdemokratai keliavo ilgai ir nuosekliai, o pernykštis jų pasirodymas rinkimuose buvo neišvengiamas to vyksmo rezultatas. Klasikinės kairės politinės jėgos Lietuvoje nebeliko, nes ir pačioje Socialdemokratų partijoje nuoseklūs kairiųjų principų puoselėtojai buvo laikomi naiviais idealistais, nesuprantančiais, kad partijos sėkmė matuojama ne progresiniais mokesčiais ar minimalios algos dydžiu, bet ministerijose ir valdžios įstaigose apsėstų kėdžių skaičiumi.

Pačioje Socialdemokratų partijoje nuoseklūs kairiųjų principų puoselėtojai buvo laikomi naiviais idealistais, nesuprantančiais, kad partijos sėkmė matuojama valdžios įstaigose apsėstų kėdžių skaičiumi.

Apie Lietuvoje klestintį „politinį nepotizmą“ liudija pradedamas reformuoti Registrų centras, kuriame pirmiausia lėks vadinamųjų akcinių darbuotojų galvos. Tai žmonės, kuriuos po kiekvienų rinkimų į valstybės įstaigas deleguoja tų rinkimų nugalėtojai.

Socialdemokratai ilgą laiką gana sėkmingai vaidino varguolių gynėjus siurbčiodami šampaną diplomatiniuose priėmimuose. Dabar putokšlio, ir ne paties geriausio, jau liko tik partijos viršūnėms. Gal todėl už tolesnį likimą valdančiojoje koalicijoje aiškiai pasisako tik ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas Jonavos skyrius ir dauguma Seimo Socialdemokratų frakcijos narių.

Tendencija aiški – partijos „apačioms“ atrodo, kad toliau laikantis įsitvėrus koalicijos „mažojo brolio“ kėdės politinės kairės erdvę netruks užimti kiti. Žvelgiant iš ten turėtų būti skaudu matyti, jog į tradicinį kairiųjų rinkėją jau taikosi ir liberalai, kai kalbėdami apie būsimų rinkimų prioritetus mini regionų skirtumo ir socialinės atskirties problemas, ir konservatoriai, iš valstiečių išsiderėję PVM lengvatos šildymui grąžinimą.

Tapatybei išgryninti socialdemokratai turi tiek laiko, kiek jo liko iki 2019 metų rinkimų maratono. Seimo nario ir paprasto partijos kolegos požiūris, be abejo, gali nesutapti, bet šioje valdančiojoje koalicijoje kiekvienas socialdemokratų idėjinis grynuolis turėtų jaustis kaip akmenėlis Gretos Kildišienės batelyje – anksčiau ar vėliau jį nusiaus ir iškratys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"