TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialdemokratai - prieš „kunigaikščius“

2013 10 18 11:00

Šį rudenį Seimas turės vieną kartą balsuoti dėl Konstitucijos 119 straipsnio pataisos projekto, parengto mano kartu su kolege socialdemokrate Milda Petrauskiene, kuriuo siūloma Lietuvoje įvesti tiesioginius merų rinkimus, kai tiesiogiai išrinktas meras yra tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. 

Kadangi tai Konstitucijos pataisa, dėl jos reikės ir antrojo balsavimo po ne mažiau nei trijų mėnesių pertraukos. Per abu balsavimus jos priėmimui reikės ne mažiau kaip 2/3 parlamentarų – 94 iš 141 – balsų.

Todėl, jeigu norime, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų jau 2015 metais, turime nedelsti ir ieškoti sutarimo tiek Seimo valdančiojoje daugumoje, tiek su opozicija.

Socialdemokratai artėja prie konsensuso dėl savivaldos modelio

Lietuvos socialdemokratų partijoje karštos diskusijos dėl to, ar reikia Lietuvai tiesioginių merų rinkimų ir koks turi būti įgaliojimų tarp savivaldybės tarybos ir mero pasiskirstymas, vyksta ne trumpiau nei visoje Lietuvoje.

Šiandien socialdemokratai turi vieningą poziciją ir pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Taip pat artėjame prie konsensuso dėl konkretaus modelio – būtent, kai meras yra ir atstovaujamoji institucija, ir vykdomoji valdžia.

Socialdemokratų Prezidentas Algirdas Brazauskas buvo įsitikinęs, kad tiesioginiai merų rinkimai palengvintų sprendimų priėmimą ir tuo pačiu užtikrintų stabilumą savivaldoje. Mūsų siūlomam mechanizmui pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri šią idėją „stumia“ nemažai metų.

Meras kaip strateginė pozicija

Siūlyti tokią pataisą, kai meras - tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, mus ypač paskatino pačios savivaldos Lietuvoje istorija, patirtis ir klaidos. 1990-1995 metais Lietuvoje veikė toks mechanizmas, kai tarybai vadovavo jos pirmininkas, o vykdomoji valdžia buvo meras arba valdytojas. Tarp tarybos pirmininkų ir merų savivaldybėse nuolat vykdavo konkurencinės kovos ir konfliktai, kurie tapo rimta kliūtimi sklandžiai savivaldybių veiklai. Neišvengta ir praktinės dvivaldystės.

Todėl ir nepritariame kitam Seime užregistruotam Konstitucijos pataisos projektui, kuriame siūloma, kad, cituoju, „meras būtų savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga administracinio vieneto gyventojams ir savivaldybės tarybai“.

Įgyvendinus socialdemokratų pasiūlymą, vietos savivalda taptų ne tik veiksmingesnė ir operatyviau būtų priimami sprendimai. Būtų išvengta situacijos, kai daugiausia mandatų gavusi partija atsiduria opozicijoje.

Svarbiausia – būtų sudarytos prielaidos tiesiogiai išrinktam merui tapti strategine figūra, turinčia pakankamų įgaliojimų įgyvendinti strateginius savivaldybės, kuriai vadovauja, tikslus.

Revoliucijų nebus

Kitas socialdemokratų siūlomos pataisos pranašumas - drastiškų pokyčių nereikės.

Dabartinis Lietuvoje veikiantis savivaldos modelis vertinamas kaip pakankamai sėkmingas. Jis nebūtų iškreiptas, o tik patobulintas, suteikiant merui papildomų įgaliojimų. Tai padidintų savivaldos efektyvumą, pakeltų vietinės demokratijos lygį, įtrauktų bendruomenes.

Jei meras būtų tik renkama vykdomoji institucija, tai būtų nelogiška, nes jam tektų vykdyti renkamos tarybos priimtus sprendimus.

Daugiau vietos demokratijai

Tiesiogiai renkamas meras su platesniais įgaliojimais savivaldą sutvirtintų dar dviem aspektais – priartintų ją prie piliečių ir padidintų jų aktyvumą vietos savivaldos rinkimuose.

Taigi, pirma, būtų įtvirtinta aiški valdžios atsakomybė ir atskaitomybė prieš vietinius gyventojus. Paprasčiausiai būtų daugiau subsidiarumo – savivalda būtų arčiau žmonių, demokratijos ir pasitikėjimo išrinkta valdžia, o meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo.

Tokiam modeliui palankios ir mokslinių tyrimų bei ekspertų išvados. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau subsidiarumo ir tiesioginio piliečių dalyvavimo, tuo savivalda veiksmingesnė, piliečiai labiau patenkinti, geriau atstovaujama jų interesams.

Mūsų projekte numatomas ir mero atstatydinimo mechanizmas. Jį atstatydinti būtų sunkiau nei dabar, gerbiant piliečių tiesioginiuose rinkimuose išreikštą valią.

Antra, priėmus socialdemokratų projektą, padidėtų Lietuvos rinkėjų (kaip rodo apklausos, 70-80 proc. jų pritaria tiesioginių merų rinkimų idėjai) aktyvumas savivaldos rinkimuose – tą įrodo daugelio šalių patirtis. Pavyzdžiui, Londone ar Niujorke tiesioginiai mero rinkimai tampa politiniu ir kultūriniu įvykiu, sukeliančiu šių didmiesčių gyventojų ažiotažą.

Ne „kunigaikštis“

Vienas iš aštriausių argumentų prieš merą, kaip atstovaujamąją ir vykdomąją valdžią, - neva toks meras taps savivaldybės „ kunigaikščiu“, o savivaldybė – jo tėvonija.

Konstitucijos pataisą įgyvendinantys įstatymai, kurie ir sudėliotų visus reikiamus saugiklius ir svertus, užtikrintų, kad savivaldos principai atitiktų Europos vietos savivaldos chartiją, ir atitinkamai būtų gerbiamas valdžių padalijimo principas.

O jei meras ir savivaldybės tarybos dauguma – iš skirtingų partijų? Galėčiau pateikti netiesioginį pavyzdį iš nacionalinės centrinės valdžios mechanizmo. JAV ir Prezidentas, ir Kongresas yra tiesiogiai renkami, ir neretai Prezidentas ir Kongreso dauguma atstovauja skirtingoms partijoms. Tai nėra lengva, kaip rodo dabartinė situacija JAV dėl biudžeto, bet veiksmingas koegzistavimas paprastai įmanomas.

Esminis socialdemokratų pasiūlymo akcentas - kai tiesiogiai renkamas meras yra tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, jam yra suteikiamas galios instrumentas, kuriuo jis gali priimti realiai įgyvendinamus sprendimus.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnės pirmasis pavaduotojas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"