TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialdemokratams laikas prisiminti pirmtakų principus

2006 07 14 0:00

Šiemet Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) paminėjo 110-ies metų sukaktį.

1896 metais gegužės 1-ąją Vilniuje, gydytojo Andriaus Domaševičiaus bute, buvo steigiama LSDP, aktyviai dalyvaujant Alfonsui Muravskiui. Jis atstovavo Vilniaus darbininkijai, prie kurios prisidėjo ir lietuviškoji inteligentija: profesorius Steponas Kairys, Kipras Bielinis, daktaras Pijus Grigaitis ir daug kitų apsišvietusių žmonių.

Pernai paminėtos Vilniaus Seimo 100-osios metinės. Daktaro Jono Basanavičiaus sušauktame Seime LSDP nariai, vadovaujami profesoriaus Kairio, perėmė pirmininkauti Seimui ir priėmė labai svarbią rezoliuciją dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1918 metais 4 socialdemokratai, vadovaujami profesoriaus Kairio, pasitraukė iš Tarybos, protestuodami prieš Antano Smetonos pasiūlytą Nepriklausomybės Akto tekstą, kuriame buvo padarytos nuolaidos vokiečių okupantams. Jauniausiam Tarybos nariui Petrui Klimui tarpininkaujant, kad 4 vadinamieji maištininkai grįžtų, buvo įvykdytos dvi profesoriaus Kairio sąlygos: Tarybos pirmininką Smetoną pakeičiant daktaru Basanavičiumi ir priimant profesoriaus Kairio Nepriklausomybės Akto tekstą, kuriame pasisakoma prieš padarytas vokiečių okupantams nuolaidas. 1918 metų Vasario 16-osios Aktas buvo profesoriaus Kairio pasiūlytas Tarybai, ir Taryba jį vienbalsiai priėmė.

Tuometinė LSDP partija turėjo tris vadovus: centre - profesorių Kairį, pasisakantį už Lietuvos valstybingumo išlaikymą - politinę demokratiją; dešinėje - profesorių Vincą Čepinskį, pasisakantį už kultūrinę demokratiją; kairėje - Kiprą Bielinį, pasisakantį už ekonominę demokratiją.

Profesoriaus Kairio valstybingumo idėja turėjo tris svarbius elementus:

1. Teisinės valstybės principai, paremti Lietuvos Konstitucija.

2. Pilietinės valstybės principai, paremti politine demokratija.

3. Tautinės valstybės principai, paremti Lietuvos tautos kultūra.

Reikia pripažinti, kad dabartinė Lietuvos valstybė per pastaruosius 16 metų padarė nemažą pažangą. Kalbant apie teisinės valstybės principus, kaip pažangų dalyką derėtų vertinti įstatymą, kad teisėju negali būti teisininkas, baustas teisme. Tačiau nuteisti teisėjai perėjo į advokatūrą. Dėl tokių atvejų taip pat turėtų būti priimtas įstatymas, kad baustas teisininkas negalėtų tapti advokatu.

Vertinant situaciją iš tautinės valstybės principų pozicijos, Lietuvos valstybėje nėra jokios pažangos. Pagal Konstituciją suverenitetas priklauso tautai, tai yra lietuviams ir tautinėms bendrijoms - mažumoms. Tautinėms mažumoms garantuojama kultūrinė autonomija, bet pagal profesoriaus Kairio LSDP programą reikalaujama, kad tų mažumų atstovai būtų lojalūs Lietuvos valstybei. Ar tarp lojaliųjų galėtume įvardyti ir Darbo partijos vadovo pareigų atsisakiusį Viktorą Uspaskichą?

Galima įžvelgti, kad populistinės partijos, tokios kaip Darbo partija, Pilietinės demokratijos partija ir Liberalų demokratų partija, aiškiai prisideda prie Lietuvos politikoje vykstančios netvarkos, vedančios prie demokratijos deficito ir politinės anarchijos. Viena iš priežasčių, atvedusių prie Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimo, buvo Darbo partija - koalicijos narė. LSDP, rinkdamasi tarp konservatorių ir Darbo partijos, pasirinko didesnę blogybę - "darbiečius". Reikia tikėti, kad klaida nebus kartojama.

Lietuvoje labai skaudus pensijų klausimas. Mano dėdienė, Sibiro tremtinė, gauna "padidintą" pensiją, pridedant prie bazinės pensijos 100 litų kaip tremtinei ir dar 100 litų kaip kompensaciją už velionį vyrą. Iš viso susidaro 600 litų. Dėdienė už paslaugas, tai yra vandenį, šildymą, telefoną ir t.t., sumoka 300 litų. Taigi jai pragyventi lieka 300 litų. Tokios pensijos yra ne kas kita kaip pensininkų orumo paniekinimas.

Pensijos turi būti didinamos ne "kosmetiškai", keliomis dešimtimis litų, bet iš esmės. Lietuvos pensininkas turi gauti mažiausiai 1000 litų per mėnesį, iš kurių nebūtų mokami mokesčiai. Tam įgyvendinti reikalingi pinigai, jie turėtų būti gaunami iš diferencijuotų progresinių mokesčių ir diferencijuotų nekilnojamojo turto mokesčių.

Nuo liepos 1-osios gyventojų pajamų mokestis sumažintas nuo 33 proc. iki 27 procentų. Toks mokesčių mažinimas - didelė ekonominė parama pasiturintiems žmonėms ir labai menka nepasiturintiesiems. Italijoje šitaip mažinti mokesčiai tik padidino socialinę įtampą, todėl greitai buvo grąžinti progresiniai mokesčiai.

Todėl mes, Lietuvos socialdemokratai, norėdami kurti Gerovės valstybę, turėtume įgyvendinti į LSDP programą įrašytus diferencijuotus progresinius mokesčius ir diferencijuotus nekilnojamojo turto mokesčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"