TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialdemokratų oponentus įsuko užburtas ratas

2013 11 28 6:00

Viskas, ką daro socialdemokratai, yra blogai. Jei pasitaiko kas nors gera, tai - valdžioje buvusių dešiniųjų palikimas. Oponuojantieji kairiųjų Vyriausybei įsisuko į tokių pareiškimų ratą ir, atrodo, ilgai iš jo neišsikepurnės. 

Juk tam, kad galėtum konstruktyviai kritikuoti, privalai nurodyti oponento klaidas ar nusikaltimus. O socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė dirba metus ir nieko, kas būtų pakenkę šaliai ar jos žmonėms, nepadarė. Priešingai nei ankstesnės kadencijos Vyriausybė.

Faktus ir situaciją įvertinkime nesivadovaudami emocijomis. Atvejai, kai šalių vyriausybės delsia ir nepriima būtinų sprendimų, nereti. Priešingas reiškinys - skubotas ekonominės politikos priemonių įgyvendinimas, neįvertinus galimų žalingų padarinių valstybei, jos ekonomikai ir visuomenei. Staiga pakėlus mokesčius ar įvedus naujų galima sulaukti visai kitokio efekto, nei tikimasi: nepasikliaudami politine ir ekonomine sistema, žmonės gali vengti mokesčių, pasitraukti į šešėlį.

Ar ne taip atsitiko, kai buvusi Vyriausybė ėmėsi ryžtingų sprendimų? Kai kurie verslininkai dėl padidintų mokesčių savo įmonių padalinius perkėlė, pavyzdžiui, į Estiją ar Nyderlandus, kur mokesčiai mažesni. Dalis verslininkų bankrutavo ir į gatves paleido tūkstančius darbuotojų, kiti griebėsi nelegalios veiklos. Daugeliui praradusiųjų darbą teko emigruoti arba imtis šešėlinio verslo. Kodėl dabar Lietuvoje su žiburiu nerasi kvalifikuoto statybininko, santechniko, stogdengio ar kito specialisto, o jei rasi - teks laukti eilėje savaites ir mėnesius?

Į valdžią atėjus socialdemokratams atsigauna statybų verslas, pradėti daugiabučių namų renovacijos projektai, o žmonės vėl investuoja į nekilnojamąjį turtą - stato, remontuoja, rekonstruoja. Tai rodo, kad atgimsta pasitikėjimas savo šalimi, stabilumu. Ramūs, apgalvoti dabartinės Vyriausybės veiksmai leido žmonėms vėl pasijusti saugesniems. Vadovaujant ankstesniam ministrų kabinetui statybų verslas Lietuvoje žlugo, darbininkai iškeliavo į užsienį, nors iš pradžių buvo kalbama, kad per krizę šį sektorių reikia gelbėti, pavyzdžiui, renovuojant daugiabučius. Taip būtų nušauti keli zuikiai: sutaupyta energijos, atpiginta šiluma, išsaugotos darbo vietos, o bendrovės, užuot bankrutavusios, dar ir mokesčius į biudžetą mokėtų. Tačiau iš esmės daugiabučių renovavimo ėmėsi tik Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė.

Lietuvoje mažėja bedarbių, darbo vietų padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse. Šių metų lapkričio 1-ąją šalyje buvo registruota 180,8 tūkst. bedarbių, o tai 0,7 proc. punkto mažiau nei 2012-ųjų lapkričio 1 dieną. Trečiojo metų ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams buvo 1,5 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Atsigauna pamatinėmis laikomos verslo šakos - statybos ir pramonė.

Baigiantis lapkričiui, drauge ir pirmiesiems Vyriausybės darbo metams, prisiminkime pagrindinius jos teigiamus darbus. 2013-ųjų sausį nuo 850 iki 1000 litų pakeltas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA). Jo padidinimas turėjo įtakos darbo užmokesčio dinamikai šalyje – pirmąjį pusmetį algos didėjo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus (4,6 proc.) ir pralenkė kainų augimą. Parengtas racionalus ir pamatuotas 2014 metų biudžetas, jis pateiktas svarstyti Seimui, o tai – prielaida eurui įvesti 2015 metais. Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomika antrąjį metų ketvirtį augo 4,2 procento. Tai antras pagal dydį rodiklis pagal BVP augimą Europos Sąjungoje. Nuo kitų metų bus apmokestintos fizinių asmenų palūkanos už suteiktas paskolas, indėlius, jei palūkanų suma per metus viršija 10 tūkst. litų. Bus ribojamos juridinių asmenų galimybės perkelti nuostolius (atsiradusius dėl jų neracionalių sprendimų) į einamuosius finansinius metus, todėl sumažės bendrovių, ypač bankų, galimybės nemokėti pelno mokesčių. Padidinus neapmokestinamųjų pajamų dydį gyventojai, kurie uždirba mažiausiai, mokesčių mokės mažiau. Nuo uždarymo išgelbėta 150 mokyklų. Sustabdyta ankstesnės Vyriausybės palaiminta nevaldoma saulės elektrinių plėtra, dėl kurios elektros energija būtų pabrangusi iki 5 centų už kilovatvalandę. Vyriausybė deda ir dės visas pastangas, kad suvaldytų elektros brangimą, prasidėjusį dėl keistokų, švelniai tariant, anos Vyriausybės sprendimų. Prognozuojama, jog elektros kaina buitiniams vartotojams kitais metais mažės. Gaivinamas praėjusios Vyriausybės vadovavimo metais sunykęs gyvulininkystės sektorius. Šios šakos plėtrai (konkrečiai – priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“) iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos papildomai skirta 60 mln. litų. Svarstomas Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014-2020 metų programos projektas, kurio tikslas - suformuoti konkurencingo ir ne tik į vidaus rinką orientuoto gyvulininkystės sektoriaus plėtros prielaidas.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros įmonės „Rail Baltica“ steigimo ir bendradarbiavimo, intensyviai statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas (nors šis projektas iš pirmtakų perimtas tuomet, kai buvo „daug kalbų ir mažai darbų“)... Ir tai toli gražu ne visi šios Vyriausybės darbai.

Tuo metu buvusios Vyriausybės darbus vainikuoja faktas, kad Lietuva, kurios padėtis iki krizės buvo ne blogiausia tarp Baltijos valstybių (kai kurių autorių duomenimis, ji beveik lygiavosi su lydere Estija ir gerokai lenkė Latviją; ir eurą, anot to meto analitikų, galėjo įsivesti kartu su Latvija 2014-aisiais), per konservatorių valdymo metus atsidūrė Baltijos šalių gale, atsiliko ir nuo Latvijos. O eurą geriausiu atveju pamatysime metais vėliau negu latviai.

Konservatoriai tvirtina, kad iš socialdemokratų kadaise perėmė „krizei nepasirengusią šalį“, bet paskui neva savo „ryžtingais ir protingais veiksmais suvaldė padėtį“. Tad kodėl Lietuva, iki krizės gyvenusi geriau negu Latvija, po konservatorių pastangų liko paskutinė tarp Baltijos valstybių? Ar ilgai oponentai suks savo sugedusią plokštelę, parodys ateitis.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"