TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialiniai fasadai ir tai, kas už jų

2015 05 08 6:00

Prieš 52 metus tuo metu jaunas, o dabar garsus amerikiečių sociologas Peteris Bergeris išleido knygą „Kvietimas į sociologiją“. Prieš 20 metų ši knyga buvo išversta į lietuvių kalbą, tik, gaila, lietuviško vertimo leidėjai ją nežinia kodėl pavadino tiesiog „Sociologija“.

Dėl pavadinimo pakeitimo gaila todėl, kad ši knyga iš tikrųjų yra kvietimas į sociologiją. Ją rekomenduoju visiems, kurie tik pradeda domėtis sociologija ir nori suprasti, koks tai mokslas. Skaitant šią knygą visiškai nejusti, kad ji parašyta prieš daugelį metų, o tai reiškia, kad autorius kalba apie kertinius žmogaus visuomenėje ir visuomenės žmoguje dalykus.

Prisiminiau šią knygą štai dėl ko. Joje P. Bergeris suformulavo pirmąją sociologijos taisyklę. Ji skamba taip: dalykai yra ne tokie, kokie atrodo. Matyt, remdamasis šia taisykle, autorius toliau kalba apie sociologinę perspektyvą ir ją apibrėžia kaip gebėjimą matyti tai, kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų.

Ar ne šia nuostata turėtų vadovautis bet kuris visuomenės analitikas, nesvarbu, kokį visuomenės aspektą tyrinėja, - visada prisiminti pirmąją sociologijos taisyklę ir stengtis pamatyti tai, kas vyksta už tų fasadų? Juk visi puikiai žinome, kad bet kurio pastato fasadas ir vidus skiriasi, kad pagal fasadą ne visada dera spręsti apie pastato vidų, nes viduje galima pamatyti nelabai malonių dalykų.

Tuomet kodėl visuomenės gyvenime mes tarsi apsvaigstame nuo socialinių struktūrų fasadų ir nelabai pajėgiame (o gal nelabai norime) pamatyti tai, kas vyksta už jų? Pažvelkime į galbūt svarbiausią socialinę struktūrą - šeimą. Fasadinę jos pusę puikiai žinome ir aptariame kalbėdami apie santuoką, meilę, ištikimybę, motinystę, tėvystę. Tačiau už fasado yra daug kitokių dalykų, kurie įvardijami kaip melas, apgaulė, neištikimybė, patyčios, šiurkštumas, prievarta.

Daug sudėtingiau pažvelgti už kitos svarbios socialinės struktūros fasado. Valstybės nefasadinė pusė yra sąmoningai ir kryptingai slepiama nuo piliečių. Visais laikais bet kuri valdžia stiprino ir blizgino savo fasadą, nes tokia veikla yra viena svarbiausių valdžios legitimumo sąlygų. Piliečiai lengviau pripažįsta valdžią, kuri bent jau pateikia save gražiai, randa būdų patikti. Naujausias ir tikrai ryškus pavyzdys - dabartinė Rusijos valdžia.

Ekonominis šios šalies smukimas prasidėjo jau 2012 metais. Į piliečių priekaištus dėl gyvenimo blogėjimo Kremlius būtų neturėjęs ką atsakyti. Negi sakysi, kad nevykdei jokių ekonominių ir technologinių reformų, nes pinigai ir taip plaukė į šalį be didelių pastangų - tik už naftą ir dujas? Reikėjo staigiai rasti blogėjančios ūkio padėties kaltininką ir jis buvo rastas - tai Amerika ir NATO, kurie esą Ukrainoje pradėjo Rusijos puolimą. Žaibiškai buvo sukonstruotas atgaunančios savo didybę Rusijos vaizdinys, kuris yra mielas daugybei rusų, niekaip nepamirštančių, kad Sovietų Sąjunga buvo viena iš dviejų pasaulio galybių. Sutikite - kur kas smagiau gyventi šalyje, kuria gali didžiuotis. Vladimiras Putinas sugrąžino rusams pasididžiavimo savo valstybe jausmą, todėl, matyt, reikės stipraus smūgio, greičiausiai ekonominio, tam, kad rusai atsikvošėtų ir suprastų, jog ne tankais ir patrankomis valstybė yra didi.

Imkime kitą socialinę struktūrą, kurią pavadinkime partine demokratija. Jos fasadas - tai kalbėjimas apie aktyvius piliečius, kurie jungiasi į politines partijas pagal tam tikras vertybes ir stengiasi įtikinti ne tokius politiškai aktyvius piliečius balsuoti už juos rinkimuose į parlamentą ar vietos savivaldą. Fasadinei pusei galime priskirti kalbėjimą apie tai, kad partijos atrenka ir ugdo politinius lyderius, apibrėžia svarbiausias visuomenės problemas ir siūlo jų sprendimo būdus.

Taip, visa tai tiesa. Politinės partijos atsirado būtent kaip panašiai mąstančių žmonių susibūrimai, kuriuose buvo ir yra svarstoma, kaip tvarkyti valstybę. Tam, kad galėtum valstybę tvarkyti, reikia laimėti eilinius rinkimus, todėl pirmiausia svarstoma, kaip juos laimėti. Štai čia ir prieiname tai, kas vyksta už fasadų. Ant bet kurios partijos fasado parašyta, kad jos svarbiausias rūpestis - kaip pagerinti piliečių gyvenimą, tačiau pažvelgus už fasado norisi teigti, kad svarbiausias partijų rūpestis - laimėti kuo daugiau rinkėjų balsų artimiausiuose rinkimuose.

Juk kaip kitaip paaiškinsi pokyčius tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tiek Darbo partijoje? Tai, kas įvyko dešiniųjų stovykloje, turėjo įvykti prieš dvejus metus. Jau tada, po partijos perėjimo į opoziciją, Andrius Kubilius turėjo nedalyvauti pirmininko rinkimuose.

Dar įdomesni dalykai vyksta Darbo partijoje. Šių metų savivaldos rinkimuose ji parado daugybę rinkėjų. Atsistatydindama iš partijos pirmininko posto Loreta Graužinienė pasielgė teisingai, tačiau pati partija, matyt, susidūrė su lyderio problema. Regis, tinkamiausias kandidatas į pirmininko postą Vytautas Gapšys negali juo tapti, nes sėdi teisiamųjų suole. Kita "darbietė", galinti būti pirmininke, yra Virginija Baltraitienė, tačiau kalbama, kad ji netinka Viktorui Uspaskichui, nes yra savarankiška, sunkiai tampoma už virvučių politikė. Štai čia partijos steigėjas ir tikrasis jos lyderis vėl parodė gebėjimą politiškai strateguoti. Dabartinis Darbo partijos elitas neturi žmogaus (išskyrus, žinoma, V. Uspaskichą ir V. Gapšį), kuris savo politiniais duomenimis prilygtų Valentinui Mazuroniui, todėl pasirinkusi šį populiarų politiką pirmininku partija vienu šūviu nušautų kelis zuikius - išspręstų lyderio problemą ir padidintų potencialių rinkėjų skaičių.

Už fasado reikėtų ieškoti ir priežasčių, kodėl Dainiui Pavalkiui buvo liepta atsistatydinti iš švietimo ir mokslo ministro posto. Tai ne paskutinė iliustracija, rodanti, kad einantieji į politiką turi būti pasiruošę įvairiausiems netikėtumams.

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Vydo Gedvilo kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministrus. To priežasčių ieškokime už politikos fasado.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"