TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Socialinis modelis migloje

2016 07 23 6:00

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus daugelį Seimo priimto naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatų, šio įstatymo perspektyvos kol kas skendi migloje.

Valstybės vadovė sako, kad sulaikė 22 DK nuostatas, nors jame yra 260 straipsnių. Tiesa, atidesni stebėtojai teigia, jog realiai vetuoti net 63 straipsniai. Prezidentė pabrėžė, kad naujasis DK pernelyg palankus vienai šaliai – darbdaviams, ir visas 22 (ar 63) kulkas iššovė viena kryptimi, ragindama taisyti kodeksą darbuotojų ir socialiai pažeidžiamų žmonių naudai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jei būtų pritarta prezidentės veto, priimamas DK taptų blogesnis negu galiojantis dabartinis. Tokiu atveju darbdaviai taip pat verčiau paliktų dabartinį kodeksą. Reikia pažymėti, kad naująjį socialinį modelį pirmą kartą, kiek siekia atmintis, kūrė grupė mokslininkų, vadovaujamų profesoriaus Tomo Davulio, ir Seime kažin kokiu stebuklingu būdu pavyko jį priimti neiškraipius projekto esmės. Darbo santykių liberalizavimą, „Sodros“, pensijų sistemos pertvarką numatantį socialinį modelį sudaro net 44 įstatymai, kuriais stengiamasi subalansuoti socialinių partnerių interesus, sukurti stabdžių ir atsvarų sistemą. Reguliuojami procesai yra sudėtingi. Į juos pažvelgta atidžiau: nuostatoms, kurios palankios vienam iš socialinių partnerių, sukurtos atsvaros, nors jos gali būti ne pačiame DK, o kituose įstatymuose. Tad akivaizdu, kad taisyti vien DK, nemačius viso įstatymų komplekso ir neįsigilinus į juos, rizikinga. Vis dėlto prezidentė tam ryžosi ir metė ryškų iššūkį.

D. Grybauskaitė sužaidė ne geriausią žaidimą. Prezidentės veiksmai, deja, yra paženklinti populizmo, kuriuo ji neretai kaltina kai kurias politines partijas.

Prezidentės laikysena nesolidi jau vien dėl to, kad priimant socialinį modelį ji tapo stebėtoja ir kritike, o ne mediatore ir kūrėja. Žinoma, valstybės vadovė negali aktyviai dalyvauti visuose visuomenėje vykstančiuose procesuose, tačiau naujasis socialinis modelis – ilgai laukta reforma, svarbiausia šią Seimo ir turbūt prezidentės kadenciją. Reforma Lietuvai, jos konkurencingumui, jos ateičiai yra itin reikšminga, todėl atokaus stebėtojo, kritiko, net ardytojo vaidmenį vargu ar galima laikyti garbingu. D. Grybauskaitė, matydama, kad dialogas nepakankamas, galėjo imtis iniciatyvos ir paskatinti diskusijas, sutarimo paieškas. To nepadaryta, matyt, baiminantis tokioje iniciatyvoje glūdinčios rizikos.

T. Davulis teigia, jog prezidentės pataisos stumia darbo santykius net keliais žingsniais atgal, grąžina Lietuvą į XX amžių. Iš tiesų problema akivaizdi – Lietuvoje šiuo metu galioja industrinės eros DK, įtvirtinantis nelanksčius darbo santykius. Jis atrodo archajiškas, palyginti su kitų Europos valstybių socialiniais modeliais. To įrodymas – Pasaulio ekonomikos forumo Globalaus konkurencingumo reitingas, kuriame lietuviškai priėmimo į darbą ir atleidimo tvarkai skirta 120 vieta pasaulyje, nors pagal galutinį reitingo rezultatą mūsų šalis yra gerokai aukščiau – ji įvardyta kaip 36-a konkurencingiausia valstybė.

D. Grybauskaitė, kadaise garsėjusi kaip technokratė, žinanti tarptautinę patirtį ir suprantanti plačiuosius valstybės interesus, kažkuriuo metu pakeitė savo veikimą ir ėmė akcentuoti socialinę apsaugą. Ką gi, tai kiekvieno politiko teisė. Tačiau pageidautina, kad darbo žmonės būtų ginami realiai, o ne tariamais populistiniais mostais, ir kad būtų atsižvelgiama į valstybės interesus.

Vertėtų paanalizuoti statistinius duomenis, atskleidžiančius, kokiomis sąlygomis Lietuvoje žmonės atleidžiami iš darbo. Apie 20 proc. darbo sutarčių nutraukiama pasibaigus terminui, 70 proc. – darbuotojų prašymu. Šiais atvejais jokios išeitinės kompensacijos nepriklauso. Jas gauna keli procentai darbuotojų, ir tos toli gražu ne 6 mėnesių, bet 2–3 mėnesių dydžio. Kompensacijas stropiai moka valstybės tarnyba, valstybės įmonės ir viešosios institucijos, o verslo įmonėse mokamos išeitinės kompensacijos, dėl kurių tariamos netekties laužomos ietys ir liejamos krokodilo ašaros, šiuo metu realiai artimos nuliui. Kodėl taip yra – jau kitas klausimas. Tuo galėtų pasidomėti prezidentė, jeigu jai taip rūpi dirbantys žmonės, tačiau neigiant realybę gerų sprendimų priimti neįmanoma.

Tai yra ir mokslininkų, kūrusių socialinį modelį, argumentas. Juk ir minėtas reitingas sudaromas, ir (dar svarbiau) potencialių investuotojų sprendimai priimami įvertinus įstatymų nustatytą, o ne realiai susiklosčiusį darbo santykių lankstumą. Socialinio modelio kūrėjai siekė sumažinti neveikiančias, „popierines“ garantijas ir padaryti jas realiai veikiančias. Pasak T. Davulio, nuo realybės ir gyvenimo poreikių nutolusios įstatymo normos ne tik atbaido užsienio investuotojus, bet ir verčia gyventojus savo darbą vaizduoti kaip individualią veiklą arba stumia juos į šešėlį. Profesorius pabrėžė, kad modelyje įtvirtinant vienai šaliai palankius pakeitimus jis išbalansuojamas, „sulaužomas“.

Svarstant socialinį modelį prezidentė nuolat reiškė savo skeptišką požiūrį. Iš pradžių ji kalbėjo nieko gero nesitikinti iš dabartinės Vyriausybės, paskui priekaištavo, kad valdantieji netinkamai rengia diskusijas, „važiuoja buldozeriu per socialinius partnerius“, galų gale pateikė veto ir gana radikalias pataisas. Jų rengimui turėjo įtakos tai, kad diskusijas dėl socialinio modelio prezidentė iki šiol stebėjo iš saugaus atstumo. Mokslininkų nuomone, valstybės vadovės pasiūlymai paviršutiniški, neapsvarstyti, parengti neprofesionaliai, ką jau kalbėti apie tai, kad vetuotos keturios nuostatos, dėl kurių Trišalėje taryboje buvo pasiektas kompromisas. Tikėtina, jog prezidentės veiksmai atspindėjo neigiamą požiūrį į dabartinę Vyriausybę, kuris, matyt, nepasikeis, kad ir ko ši imtųsi. Deja, DK tapo įrankiu, kuriuo D. Grybauskaitė panoro pasinaudoti keldama savo populiarumą Vyriausybės sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"