TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šok, šok - greičiau sprandą nusisuksi!

2012 11 17 6:00

Šią savaitę, kai iki "virimo taško" buvo įkaitusi politinė temperatūra Seime, daugeliui tylomis praslydo viena reikšminga data.

Tiesa, jos nepamiršo "Lietuvos žinios". O man ta data atrodo aktuali ne vienai dienai, net ne vieniems metams, bet visam likimo duotam laikui. Taigi per patį vienadienį tarpuvaldį (ir sutapk tu man!), kai vieni seimūnai trečiadienį neteko savo galių (parlamentinių), o kiti iki pirmo posėdžio penktadienį dar jų neturėjo (neprisiekė), pasaulis paminėjo Tarptautinę nerūkymo dieną. Gaila, kad jos viešai neprisiminė nei nueinantis, nei ateinantis Seimas, nors tai - tikrai valstybinės reikšmės reikalas.

Įvairių pasaulio šalių gydytojų onkologų ir kovos su vėžiu organizacijų iniciatyva kasmet trečiasis lapkričio ketvirtadienis minimas kaip Tarptautinė nerūkymo diena. Šiemet tai buvo lapkričio 15-oji. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie 1,3 mln. žemės gyventojų, Lietuvoje - 1300, arba viena tūkstantoji nuo tabako dūmų pražuvusių planetos aukų. Europoje rūkymas lemia 83 proc. plaučių vėžio atvejų ir yra 82 proc. mirčių nuo šios ligos priežastis. Neseniai Statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, mūsų krašte kasdien rūko ketvirtadalis 15 metų ir vyresnių žmonių (53 proc. vyrų ir 16 proc. moterų). Retsykiais dūmija 7 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Niekada nėra rūkę 30 proc. vyrų ir 74 proc. moterų.

Apie tabako žalą visam organizmui ir jo pavienėms dalims prirašyta tūkstančiai straipsnių, šimtai knygų, sukurta daugybė radijo ir televizijos siužetų. Ir vis dėlto priklausomybė nuo nikotino keliauja iš kartos į kartą. Ši epidemija mūsų žemyne prasidėjo prieš penkis šimtmečius, kai Kolumbas iš Amerikos į Europą parplukdė pirmųjų tabako sėklų.

Kadaise manyta, kad tabakas žmogui nekenkia. Kai kuriose valstybėse jis net būdavo parduodamas pagal receptus... sveikatai gerinti. Juk ir Romos katalikybė rūkymo nepriskiria prie septynių didžiųjų, arba mirtinų, nuodėmių - godumo (gobšumo), puikybės (išdidumo), apsirijimo (nesaikingumo valgant ar geriant), pavydo, keršto, geismo (palaidumo), tingumo (tingėjimo). Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą šeštajame amžiuje paminėjo popiežius Grigalius I.

Viskas keičiasi. Dvigubai pailgėjo ir didžiųjų nuodėmių sąrašas. 2008 metų kovo 9-ąją Vatikano dienraštis "L'Osservatore Romano" išspausdino interviu su apaštališkosios penitenciarijos tribunolo vadovu, vyskupu Gianfranco Girotti. Šis aukštas Šventojo Sosto atstovas paskelbė septynias šiuolaikines didžiąsias nuodėmes: genetinį manipuliavimą, abejotinos moralės eksperimentus su žmonėmis, narkotikų vartojimą, aplinkos teršimą, socialinę nelygybę, per didelį turtingumą ir veiksmus, dėl kurių daugėja vargšų. Taigi rūkymą galima tiesiogiai prilyginti narkotikų vartojimui ir aplinkos teršimui. "Iki šiol nuodėmė buvo siejama tik su individu, tačiau globalizacijos laikotarpiu jos reikšmė išsiplėtė ir turi ne tik asmeninį, bet ir socialinį atgarsį", - sako vyskupas G.Girotti.

Rūkymas pagrįstai vadinamas progresuojančia XXI amžiaus liga. Traukiančiųjų dūmą, ypač tarp jaunų žmonių, kaskart daugėja. Kaip rodo tyrimai, savo valia atsisakyti cigarečių pavyksta vos 3 proc. rūkalių. Dauguma paprastai atsikalbinėja, esą rūkymas - jų asmeninis reikalas. Tačiau seniai įrodyta, kad tabako dūmai kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkiniams. Už savo mirtiną malonumą ir jo pasekmių šalinimą rūkalius moka palyginti nedaug, nes didžioji dalis išlaidų (tiksliau - nuostolių) tenka valstybei. Kasmet rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir pacientų reabilitacijai Lietuvoje išleidžiama per 50 mln. litų.

Šiandien ypač skaudi jaunimo ir paauglių priklausomybė nuo tabako. Ryškiausias rūkančiųjų padidėjimas užfiksuotas tarp 11-15 metų vaikų. Per savo gyvenimą net 15 proc. vienuolikmečių yra sutraukę bent vieną cigaretę. Bandžiusių rūkyti penkiolikmečių - keturgubai daugiau. Keistas paradoksas: paaugliai dažniausiai rūko todėl, kad nori atrodyti nepriklausomi ir vyresni, o suaugusieji teigia, jog tai darydami jaučiasi jaunesni.

PSO tabako vartojimą laiko vienu svarbiausių neigiamų veiksnių, darančių įtaką sveikatai, ir pabrėžia, kad tai labiausiai paplitusi buitinė narkomanija. 2007 metais Lietuvos Seime priimtu Tabako kontrolės įstatymo papildymu, saugant lankytojų ir darbuotojų sveikatą, buvo uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose, klubuose ir diskotekose.

Kovojant už orą be tabako dūmų didžiulę reikšmę turi tėvų elgesys, jų asmeninis pavyzdys. Nėra klaikesnio vaizdo už cigaretę plėšiančią mamytę, kuri ant rankų laiko mažylį. Rūkymo baisumą atspindi ir tautosaka, pirmiausia - anekdotai. Infarktą patyręs ligonis klausia savo gydytojo: "Daktare, ar man galima užsirūkyti?" - "Galima, jei tai jūsų paskutinis noras." Iki šiol daugumoje valstybių skelbiamus tekstinius įspėjimus planuojama papildyti ir vaizdine informacija. Pirmiausia apie tai prabilta Ispanijoje ir Danijoje. Šios šalys siekia, kad ant cigarečių pakelių atsirastų spalvotos nuo dūmų pajuodusių plaučių ar negyvų kūnų morge nuotraukos.

Tabako pramonė ir Lietuvoje sudaro galimybes dirbti keliems šimtams žmonių, neskaitant rūkalių iš ligų traukiančių gydytojų, medicinos slaugytojų, rentgenologų ir kitų ligoninių darbuotojų, vaistininkų, taip pat gaisrininkų (kai rūkydami lovose žmonės padega namus), karstadirbių ir duobkasių. Pradėdamas semestrą Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto studentams išdalydavau anketą, kurioje, be kitų klausimų, pasiteiraudavau, ar jie rūko. Dar parašydavau, kad rūkymas ne visada yra absoliutus blogis. Tai gerokai nustebindavo tuos mano klausytojus, kurie žinojo, kad esu visiškai nerūkantis. Atsakydavau jiems, jog iš legaliai parduodamų rūkalų, alkoholio akcizų valstybė per Kultūros rėmimo fondą, dar populiariai vadinamą "šnapso fondu", remia įvairius menus. Ir nesvarbu, kad nuo nikotino siaurėja kraujagyslės, kad jis kenkia širdžiai ir visam organizmui, veikia smegenis, svaigina, iškreipia įprastą psichikos veiklą, kad rūkymas ardo plaučius ir sumažina deguonies kiekį organizme. Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Todėl kitas rūkymo "gerumas" yra tas, kad rūkaliai tikrai gyvena trumpiau už nerūkančiuosius, tad greičiau atlaisvina darbo vietas. Šis paradoksas sukeldavo mirtiną tylą studentiškoje auditorijoje. Kai jokie perspėjimai dėl rūkymo žalos nebepadeda, telieka perfrazuoti palinkėjimą, išvedžiotą ant Irako sostinės Bagdado tramvajų: "Šok, šok - greičiau sprandą nusisuksi!"

Rūkymo paplitimą lėmė nikotino savybė paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelti tam tikrą euforiją. Jos, matyt, siekia ir tos po medžiu dūmijančios damos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros - matau, nes gyvenu šios institucijos kaimynystėje. Tikriausiai jų organizme nuolat kartojasi abstinencinis sindromas, kuris pasireiškia galvos skausmais, dirglumu, nemiga, nenugalimu noru kaskart plėšti dūmą. Deja, įveikti šį mirtinai ydingą potraukį prireikia vis daugiau asmeninių pačių rūkalių ir sveikosios visuomenės pastangų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"