TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šokinėjant per lietuviškas balas

2008 12 19 0:00

Lapkričio pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje galėjome pamatyti keliasdešimt labai įvairių "Scanoramos" festivalio filmų. Man didžiausią įspūdį paliko čekų dokumentinė juosta "Pilietis Havelas". Šį filmą derėjo pamatyti paties aukščiausiesiems Lietuvos valdininkams, jų patarėjams ir "aparato" darbuotojams.

Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas labai žaviai ir įtikinamai paneigė visiems žinomą taisyklę, kad bet kokia valdžia daugiau ar mažiau sugraužia žmogiškumą. Jį beregint sukausto aplinkui susispietę biurokratai, protokolo prievaizdai ir asmens sargybiniai.

O jau lietuvių įnašas į "Scanoramą" - D.Ulvydo, L.Augučio ir M.Skrobeckio filmas "Vabzdžių dresuotojas" - iš gėdos nors po suolu lįsk. Nežinoma, kiek dar žmonių prie jo prikišo nagus, devynerius metus suko (visom prasmėm) šį nevykusį filmą, melžė valstybės ir aukotojų lėšas, ir štai atsirado toks nei šuva, nei veršis; nei vaidybinis, nei dokumentinis skiedalas su lietuvių, lenkų, rusų ir norvegų (?) komentatoriais. Mat lietuviško kino jauni kūrėjai nusprendė pasinaudoti prieš šimtmetį Kaune (ir kitur) gyvenusio animacijos pradininko V.Starevičiaus palikimu.

Į savųjų nuomonę mums dažnai nusispjaut, todėl pasiremsiu svečiais iš Švedijos. Užlaipinau juos ant Gedimino kalno, kad iš pilies bokšto galėtų pasigrožėti Vilniaus vaizdais.

Ką čia kalbėti - gražus Vilniaus barokas, įspūdingas senamiestis, bet švedų dailininkas T.Nordbekas neiškentęs paklausė:

- O kas jums įsiūlė tuos banalius, tokiam miestui netinkančius dangoraižius? Tą gremėzdišką tiltą...

Svečias kalbėjo apie mūsų daugiaaukščius Konstitucijos prospekte ir apie naująjį Mindaugo tiltą.

O ką jis būtų pasakęs apie tą kreivalangį "Velnio kubą" Šeimyniškių gatvėje, kuriame įsikūrė Lietuvos prokuratūra? Kai kas mano, kad tas juodas kaip anglis, kreivumu "pagražintas" statinys simbolizuoja ne itin šviesią mūsų teisėtvarką. O gal teks prisipažinti, kad šleivakreivystė yra ir liks vienas tų įsimintinų bruožų, kuriais paženklinsime savo valstybės tūkstantmetį.

Et, nežiūrėkim į tas architektūros grožybes ir žvelkime į savo televizorių ekranus. Matote, kokie čia "žvaigždžių fabrikai", puikieji šou, kokie talentingi mūsų dainininkai stengiasi išlįsti per "Triumfo arką"! O kokios išmintingos tų renginių "žiuri komisijos"! Jūs tik įsiklausykit. Daugelis šneka "kaip dainuoja", nes turėdami neblogą muzikinę klausą yra visiškai kurti gimtajai kalbai. Visai kaip tie sportininkai, kuriems sviedinio bumbsėjimas nustelbia paprastų žodžių darybą. Taisyklinga gimtoji kalba ir dar šiek tiek išradingesnis humoras labai praverstų ir laidų vedėjams, kad kalbindami "žvaigždes" neužplauktų kaip juodi ir nuobodūs debesys, gadinantys koncertą.

Daug kas mūsų kultūroje turėtų pasikeisti į gera, nes per Lietuvos rinkėjų malonę turime naują, sąmojingą ir (ką gali žinoti) gal net visai neblogą kultūros ministrą. E.Kūrio kalbinamas R.Vilkaitis visai nejuokaudamas pareiškė, kad jam sektinas pavyzdys - buvęs Lietuvos (?) kultūros ministras J.Bielinis.

Jam šis sovietmečio veikėjas gal ir buvo geras, o mano daliai - nelabai. Jis vienu ypu nušlavė net tris Vilniaus, Kauno ir Panevėžio teatruose sėkmingai pastatytas mano pjeses. Paskui plastiškai skėsčiojo rankom leisdamas suprasti, kad toks sprendimas atėjo "iš ten"... Gal iš LKP CK, gal iš KGB ar iš kitokių rūmų.

Įdomu, į ką dairysis ponas Vilkaitis, kol dar nebus deramai perpratęs naujo vaidmens. Į savo partijos bosą A.Valinską? Šiam ne tik tenka driežu geguže verstis, kaip sakydavo žmonės, bet ir savuosius sudrausti, kad tylėtų visi kaip pelės po šluota. Seimo teatras, šiaip ar taip, turi šiek tiek skirtis nuo "Dviračio šou".

Tačiau nenusiminkime, nedevalvuokime savo optimizmo. Kalėdos - vilčių metas. Jų gali rastis tiek pat, kiek ir sniego. Pasidengs ledu lietuviškos balos, kaip ir seniau netaupydami lėšų įžiebsime eglutes, pabūsime fejerverkų lietuje ir patikėsime, kad neišvaizdūs šleivojantys ančiukai netrukus virs baltosiomis gulbėmis. Kurkiančios varlės - karalaitėmis, o vargingos pelenės, pametusios labdaros aukštakulnį batelį, susiras pasakų princą. Ir R.Vilkaitis, paskelbdamas, jog Vilnius nuo šiol - Europos kultūros sostinė, galės pasakyti, kad "vaizdelis dabar jau visiškai kitoks".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"