TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Solidarumas taip pat kainuoja

2010 07 19 0:00

Lietuvos politikai dažnai skundžiasi, kad NATO ir ES partneriai nerodo deramo solidarumo. Didelį pasipiktinimą sukėlė Vokietijos ir Rusijos nutarimas statyti dujotiekį "Nord Stream". Dabar daugelį jaudina Prancūzijos planai Rusijai parduoti gal net keturis "Mistral" tipo desantinius laivus. Esą tai sustiprins Rusijos karinį pajėgumą ir kenks Lietuvos saugumui. Ko mes galime laukti iš sąjungininkų ir partnerių? Ar jie privalo atsižvelgti į Lietuvos interesus savų interesų sąskaita? Ką konkrečiai įpareigoja nuolat minimas solidarumas?

Ne tik mažos valstybės nesulaukia pageidaujamos paramos. JAV ne kartą pajuto savo sąjungininkų abejingumą. Didžioji Britanija buvo vienintelė galingesnė NATO šalis, kuri tvirtai rėmė Irako invaziją. Vašingtonui nelabai sekasi įtikinti partnerių aktyviai dalyvauti Afganistano kare. Daugelis valstybių pasiuntė mažus karių kontingentus ir neleido jų dislokuoti šalies pietų bei rytų regionuose, kur vyksta pagrindiniai mūšiai. Nelygų rizikos paskirstymą rodo tai, kad amerikiečiai, britai ir kanadiečiai sudaro 85 proc. žuvusių NATO karių.

Afganistane tarnauja nemažai Lietuvos kareivių. Tiesa, saugiame šalies rajone. Šiuo atžvilgiu Lietuva rodo deramą solidarumą, bet ji nevykdo įsipareigojimo skirti du procentus BVP gynybos reikalams. Bene visos Europos valstybės elgiasi panašiai ir be didesnio sąžinės graužimo. Gynybos naštą tegul neša Amerika. Tiek dėl solidarumo.

Vokietija smarkiai kritikuojama, nes ji labai vangiai pritarė Graikijos ūkio gelbėjimo planui. Vokietijos savanaudiškumas ir solidarumo stoka esą gerokai padidino gelbėjimo plano sąnaudas. Vokiečiai kitaip vertina padėtį. Jie nemano, jog turi taupyti, kad Graikija ir kiti kraštai galėtų išlaidauti ar kad reikia gelbėti šalis, kurios elgėsi neatsakingai.

Kitos ES valstybės irgi skeptiškiau vertina paramą kitiems. Naujoji Olandijos vyriausybė stengsis mažinti savo neproporcingai dideles įmokas į ES biudžetą. Belgijos rinkimus laimėję flamandai nacionalistai ketina mažinti dotacijas valonams, nurodydami, kad Flamandrija jau karpo valdžios išlaidas, o Valonija ketina tai daryti tik po kelerių metų.

Lenkijoje vis dažniau reiškiami priekaištai, kad nesudaromos tinkamos sąlygos Lietuvoje dirbti "Mažeikių naftą" valdančiam koncernui "PKN Orlen", pvz., nėra priėjimo prie Klaipėdos terminalo. Naftos perdirbimo įmonė nėra itin pelninga, tad ji gal bus parduodama. Rusijos premjeras Putinas ne kartą prabilo apie Rusijos bendrovių norą ją nusipirkti. Nesunku įsivaizduoti, koks Lietuvoje kiltų pasipiktinimas, jei "PKN Orlen" mėgintų parduoti "Mažeikių naftą" Rusijai. Lenkija būtų kaltinama solidarumo stoka, Lietuvos interesų nepaisymu, gal net išdavimu. Lenkai vertintų padėtį kitaip, atseit neleidote mums pelningai dirbti, tad privertėte parduoti įmonę.

Galima Vokietijai priekaištauti, kad ji nepakankamai tarėsi su ES partneriais dėl dujotiekio "Nord Stream" ir laiku nepranešė apie savo ketinimus. Bet gerokai sunkiau kritikuoti patį sprendimą dėl dujotiekio. Rusija neketino tiesti naujo dujotiekio per Baltijos kraštų ir Lenkijos teritoriją, tad kilo klausimas, ar geriau statyti "Nord Stream", ar išvis apsieiti be dujotiekio. "Nord Stream" yra naudingas visai Europai, net ir Baltijos valstybėms, nes užtikrina Rusijos dujų tiekimą. ES teritoriją pasiekusias dujas galima perskirstyti kaip reikia, tad ir užtikrinti Lietuvos poreikius. Lietuvai būtų geriau, jei ji užsidirbtų iš dujų tranzito, bet naivu manyti, kad Vokietija suteiks lemiamą žodį Lietuvos finansiniams interesams.

"Mistral" atvejis yra sudėtingesnis. Prancūzija, ko gero, nutars parduoti laivus ir nejaus didesnio poreikio atsiklausti partnerių ar teisintis. Bet veikiausiai bus aiškinama, jog Rusija nekelia realaus pavojaus NATO šalims, kad konflikto atveju būtų lengva laivus "Mistral" susekti ir nuskandinti sparnuotosiomis raketomis, kad artimesnis bendradarbiavimas leis daryti didesnį poveikį Kremliui. Taigi laivų pardavimas nepakenktų sąjungininkų interesams, o leistų Prancūzijai užtikrinti darbo vietų ir sustiprinti karinę pramonę (tai naudinga NATO apskritai). Esą niekas nenukentės, o Prancūzija laimės. Be to, tai yra jos suverenus sprendimas, į kurį kitos šalys neturi teisės kištis.

Šitokie argumentai neįtikins kritikų. Jie nepritars teiginiui, kad Rusija nekelia grėsmės, nurodys, jog ES valstybės neturi parduoti ginklų šalims, kurios nesilaiko jėgos nevartojimo principo ar pažeidžia žmogaus teises. Ir, be abejo, klaus, kodėl Rusija siekia įsigyti "Mistral", jei laivai tokie neveiksmingi ir neapginami.

Rusiją domina ne vien prancūzų laivai. Neseniai žinių agentūra "Bloomberg" pranešė, kad per kitus penkerius metus Kremlius gali pirkti iš Europos šalių ir Izraelio ginklus už dvylika milijardų dolerių. Daugiausia kainuotų "Mistral" bei Italijoje gaminamos šarvuotos transporto priemonės. Karas su Gruzija parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos silpnos ir techniškai atsilikusios. Birželio mėnesį Rusijos desantininkų vadas generolas Vladimiras Shamanovas pasakė, kad per karą jo kariai negebėjo numušti juos nuolat stebinčio Izraelyje pagaminto Gruzijos bepiločio lėktuvo, kuris Tbilisiui perdavė informaciją apie jo dalinių veiksmus. Ko pasenusi ir neveiksminga Rusijos karinė pramonė nebegali gaminti, Kremlius ketina pirkti užsienyje, ypač Europoje.

Lietuva gali reikalauti, kad NATO ir ES nustatytų bendras ginklų Rusijai pardavimo taisykles. Raginimas būtų veiksmingesnis, iš anksto būtų suderintas su keliomis kitomis valstybėmis. Bet ir tokio kreipimosi nepaisys didžiosios šalys, kurios nėra pasiryžusios riboti prekybos ginklais.

Nežinau, kiek Lietuva gali skųstis savo partnerių savanaudiškumu. Socialinės atskirties mastai Lietuvoje, abejingumas socialiniam teisingumui rodo, kad solidarumo nerodome nei savo tautiečiams, nei bendrapiliečiams. Kodėl svetimi turėtų būti mums dosnesni?

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"