TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Solidarumo paieškos - kuo Lietuva panaši į Graikiją

2011 10 24 9:26

Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie solidarumą, jo reikšmę Europos Sąjungos (ES) ir žemyno ateičiai. Tai blogas ženklas. Daugiausia kalbama apie solidarumą tuomet, kai jo pasigendama, jo išvis nėra arba jo kratomasi.

Europoje bręsta rimta finansų krizė. Jau beveik dvejus metus auga nuogąstavimai, kad kai kurios Europos valstybės stovi ties bankroto riba ir sukaupusios tiek skolų, jog neaišku, kaip joms pasiseks sutvarkyti finansus. Graikija, Portugalija ir Airija negeba tvarkytis su savo skolomis, tarptautinės rinkos jau pradeda reikšti nepasitikėjimą Italija. Pradėta kalbėti, kad gali žlugti euras, su neapskaičiuojamomis pasekmėmis visai Europai ir pasaulio ūkiui.

Nors ekonomistai ginčijasi dėl įvairiausių pasiūlymų krizei įveikti, nėra abejonės, kad turtingesni, tvaresnes finansų sistemas turintys kraštai privalės finansiškai remti silpnesnius kaimynus, taigi rodyti solidarumą. Klausiama, kiek tos paramos reikės ir kokiomis sąlygomis ji bus teikiama.

Neskubama rodyti solidarumo. Vokietijos, Suomijos, Slovakijos ir daugelio kitų valstybių gyventojai skeptiškai vertina planus gelbėti sutrikusias šalis, ypač Graikiją. Iš dalies dėl to, kad Graikija praeityje ir dabar nerodo to solidarumo, kurio tikisi iš ES narių. Puikiai žinoma, kad Graikijos pareigūnai nuosekliai ES teikė suklastotus ūkio duomenis, siekdama narystės euro zonoje ir jau įvedusi eurą. Ne paslaptis, kad Graikijos valdžios sektorius dirbtinai išpūstas, kas penktas darbuotojas yra valstybės tarnautojas. O jų yra tiek daug, jog kai kurie neina į darbą, nes neturi kur atsisėsti, kad galėtų dirbti, jei ir norėtų. Bet atkakliai priešinamasi etatų mažinimui, nors ekspertai nurodo, kad tarnautojų skaičių būtų galima sumažinti penktadaliu, nepakenkiant siūlomų paslaugų kokybei ar apimčiai.

Ne tik tarnautojai, bet daugelis paprastų graikų priešinasi valdžios planams veržti diržus. Jau įvyko keli visuotiniai streikai, praeitą savaitę įvairios profsąjungos streikavo ir rengė demonstracijas. Auga rimtas susirūpinimas, kad vyriausybė nepajėgs įgyvendinti savo įsipareigojimų ES ir Tarptautiniam valiutos fondui.

Berlynas pagrįstai klausia, kodėl Vokietijos piliečiai, taupiai gyvenantys jau dešimtmetį, turėtų gelbėti tuos, kurie apgaudinėjo ir išlaidavo. Panašų klausimą kelia ir Slovakija - ji buvo vienintelė valstybė, kurios parlamentas balsavo prieš euro zonos finansinio gelbėjimo fondo sustiprinimą. Po kelių dienų parlamentas pritarė planui, bet labai akivaizdžiai išreiškė savo nepasitenkinimą. Slovakai klausia, kodėl jie turėtų šelpti šalis, kurių gyvenimo lygis gerokai aukštesnis.

Galima atsakyti į šį klausimą. Nėra jokios abejonės, jog Slovakija sulauks kelis kartus didesnės paramos iš ES, negu ji pati suteiks Graikijai ar kitoms krizę išgyvenančioms valstybėms. Vokietija supranta, kad nesant ES ir euro zonai, jos ūkis nebūtų taip suklestėjęs, o euro žlugimas reikštų Vokietijos ūkio aukso amžiaus pabaigą.

Vokietijos valdžia smarkiai kritikuojama dėl vangios reakcijos į krizę. Bet vargu ar galima sakyti, kad vokiečiai elgiasi neatsakingai, neskubėdami mesti graikams gelbėjimo rato. Nuogąstaujama, kad kuo tvirtesni įsipareigojimai Graikijai ir kuo didesnis paramos paketas, tuo didesnė tikimybė, jog graikai nutrauks reformas. Esą pertvarkymai bus vykdomi tol, kol bus rimtas bankroto pavojus. Padėčiai šiek tiek stabilizavusis, liautųsi reformos ir ES būtų priversta toliau dotuoti graikus kitų paramos labiau vertų kraštų sąskaita. Graikija turi užsidirbti ES solidarumą, pati elgdamasi solidariai.

Solidarumo stoka bado akis ne tik ūkio srityje, bet ir gynybos reikaluose. Birželio mėnesį tuometis JAV krašto apsaugos ministras Robertas Gatesas piešė liūdną NATO ateitį. Daugelio sąjungininkų karinis pajėgumas yra visiškai neadekvatus, nes neįgyvendinamas visų narių įsipareigojimas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai. R.Gatesas ragino partneres nepasitikėti vien JAV galybe ir skundėsi dėl nepakankamos politinės paramos. Vašingtone vis labiau klausiama, kam ginti Europą, jei pati Europa nėra pasiryžusi to daryti.

Solidarumo stygius akivaizdus. Lietuva nuolat kalba apie tykančius pavojus ir Rusijos keliamą grėsmę bei NATO svarbą, laiduojant mūsų saugumą. Tačiau Lietuvos laikysena ganėtinai gėdinga. Išskyrus Liuksemburgą, jokia kita NATO šalis taip menkai finansuoja krašto gynybą. Net kai ūkis klestėjo, Lietuva neproporcingai mažai lėšų skyrė krašto apsaugai, o politinės partijos nesilaikė pažadų tinkamai finansuoti gynybą. Lietuvos kaimynės elgiasi kitaip. Estija, Latvija ir Lenkija dosniau finansuoja savo krašto gynybą. Lenkija ir Estija skiria apie 1,8 proc. BVP.

Šiuo atžvilgiu Lietuva elgiasi panašiai kaip Graikija, vienašališkai piktnaudžiaudama partnerių parama ir gera valia. Lietuvos ir Graikijos laikysena panaši kitu atžvilgiu. Kol Graikija nesiims rimtų reformų, šalies ūkis merdės, gyvenimo lygis blogės. Nukentės graikai, bet dar labiau jų vaikai, kurie paveldės skolų kalną ir žlungančią socialinės apsaugos sistemą.

Atsisakydama tinkamai finansuoti gynybą, Lietuva ne tik pažeidžia skelbiamą solidarumą, bet ir stato savo piliečius į pavojų. Lietuvos gynybinis pajėgumas tiek nustekentas, kad vargu ar grėsmės atveju Lietuvos kariuomenė gebėtų ginti kraštą tol, kol sulauktų NATO narių kolektyvinės paramos. Reikėtų išsilaikyti kokią savaitę, bet Lietuva turi vos vieną batalioną, tinkamai parengtą, ištreniruotą ir apginkluotą. Čia kalbu ne apie įsipareigojimą NATO, bet apie įsipareigojimą Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Nesolidarizuodama su NATO, Lietuvos valdžia nusigręžia ir nuo savųjų. Visai taip, kaip ir Graikija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"