TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sportas turi nugalėti intrigas

2015 12 07 13:36

Kai pasaulio sporto bendruomenę drebina dopingo skandalas, Lietuvos sporto užkulisiuose irgi vyksta intrigos. Abu reiškiniai, kad ir kaip keistai tai skambėtų, gali duoti apčiuopiamos naudos mūsų šalies sportui.

Būtini nepriklausomi ekspertai

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos uždarame posėdyje posto neteko jo pirmininkas Edis Urbanavičius, vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD). Fondo pirmininko pareigos patikėtos Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentui Rimantui Kveselaičiui, vienam iš keturių skubiai sušaukto neeilinio susirinkimo iniciatorių. Susidaro įspūdis, kad sporto funkcionierių tarpusavio nesutarimai peraugo į ambicijų karą.

Neteisingai dėliojami prioritetai gali labai pakenkti mūsų sportui, juolab kad iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių teliko devyni mėnesiai. Dabar kaip niekad privalome būti susitelkę. Visų tikslas turėtų būti vienas – dirbti sportininkų labui. Todėl stebiuosi, kodėl sukilusioji Fondo tarybos dalis nepaskelbė išsamaus veiksmų plano, kokiais kriterijais vadovaudamasi ketina paskirstyti 2016-iesiems numatytas lėšas. Kaip žinia, jų poreikis net penkis kartus viršija sukauptą sumą.

Vienintelė išeitis – abiems pusėms kuo greičiau užkasti karo kirvius, susėsti prie stalo ir, pasitelkus nepriklausomus ekspertus, rasti skaidriausią ir teisingiausią lėšų skirstymo būdą. Gal net vertėtų reformuoti pačią Fondo tarybą, kad joje nebeliktų nė vieno asmens, tiesiogiai atstovaujančio sporto organizacijoms, pretenduojančioms į dalį Fondo lėšų. Tai išties pasitarnautų mūsų sportui ir turėtų tik teigiamos įtakos – padėtų išvengti intrigų, kurios smarkiai sujaukia sportininkų darbą. Ypač dabar, olimpinių metų išvakarėse.

Medalio kaina

Kita skandalinga istorija – neįtikėtinos apimties. Dar lapkričio pradžioje paskelbta Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) nepriklausomos komisijos išvada, rodanti, kad Rusijoje dopingo vartojimas dangstomas valstybiniu lygiu, o Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) toleravo skandalingą veiklą. Savo ruožtu IAAF eksprezidentui Lamine Diackui iškelta baudžiamoji byla už tai, kad ėmė didžiulius kyšius už nešvarių sportininkų dangstymą. Lapkričio pabaigoje pasaulį apskriejo jau kitas WADA pareiškimas, kuriame skelbiama, jog antroji nepriklausomos komisijos ataskaitos dalis yra dar labiau pribloškianti, ją iškelti viešumon ketinama 2016-ųjų pradžioje.

Kaip visa tai susiję su Lietuva? Sunku pamiršti, kokį pragarą Londono žaidynėse teko iškentėti mūsų septynkovininkei, Atėnų olimpinei vicečempionei Austrai Skujytei. Po pirmos varžybų dienos A. Skujytė tapo viena realiausių pretendenčių į medalį, tačiau jos pasirengimą antros dienos startams sujaukė dopingo kontrolė. Tuomet stebėtasi: septynkovės istorijoje pirmas atvejis, kai varžyboms dar nesibaigus atliekamas dopingo testas. Geras būdas „nuskandinti“ varžybų lyderę –Londone Austra liko penkta...

Verta prisiminti ir A. Skujytę aplenkusias Rusijos bei Ukrainos atletes. Skelbiama, kad Londone ketvirtą vietą užėmusios ukrainietės Liudmilos Josipenko rezultatai jau anuliuoti, ji diskvalifikuota ketveriems metams. Bronzą pelniusi rusė Tatjana Černova 2009-ųjų vasarą buvo diskvalifikuota dvejiems metams, tokia pat bausmė jai skirta ir 2013-ųjų vasarą. Belieka tikėtis, kad dabar bus objektyviai ištirti ir „švarūs“ T. Černovos 2012 metai, įsispraudę tarp abiejų jos diskvalifikacijų.

Per pastarąjį mėnesį viešoje erdvėje šmėstelėjo vos kelios užuominos apie tai, jog praėjus daugiau nei trejiems metams A. Skujytė gali būti pripažinta bronzine Londono olimpinių žaidynių prizininke. Daugiau nieko, jokių diskusijų. Jokių pareiškimų apie tai, kad Lietuvos sporto vadovybė, reaguodama į paviešintus WADA tyrimų rezultatus, dėl A. Skujytės oficialiai kreipėsi į atitinkamas tarptautines organizacijas.

Stebina toks abejingumas. Žinoma, galima nieko nedaryti, tikintis, kad ir be Lietuvos įsikišimo bus atstatytas teisingumas. Tačiau esame maža tauta, kiekvienas mūsų atletų iškovotas medalis neįkainojamas. Todėl pirmiausia patiems derėtų bandyti atkovoti nusavintą A. Skujytės bronzą. Net jei ir nepavyktų to pasiekti, bent jau netektų raudonuoti prieš Atėnų olimpinę vicečempionę, jos trenerius, visą olimpinę bendruomenę ir sporto aistruolius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"