Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Sprendimų metas

 
2017 03 30 11:57

Dabar jau vėlu ieškoti kaltų, kodėl skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvos rinkimų debatuose buvo mažai dėmesio skirta aptarti valstybės ateities viziją.

Valstybės vizija buvo ryški pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais. Tada reikėjo iš valstybinės centralizuotos sistemos pereiti į efektyvesnę rinkos sistemą, buvo įgyvendinama daug liberalių reformų. Siekiant išlaisvinti asmens kūrybinę energiją, buvo vykdoma privatizacija, mažinamas valstybės sektorius. To meto reformų išvada: mažas ir privatus yra efektyvesnis ir pažangesnis.

Vėliau, Lietuvai tapus nare Europos Sąjungos, kurioje vyravo socialinė rinkos ekonomika, atsirado galimybės (dėl ES fondų paramos ir sukauptos patirties) vykdyti socialiai orientuotą politiką.

Bet kaip liudija liūdna Lietuvos socialinės atskirties statistika, to nebuvo daroma. Šiandien nors deklaruojama, kad šios problemos bus sprendžiamos, niekas aiškiai nėra pasakęs, kiek ir kokių viešųjų funkcijų vykdys valstybė, o kokias paslaugas gyventojams teiks privatus sektorius. Gyventojams tokia informacija reikalinga, kad jie galėtų planuoti savo ir savo šeimos ateitį Lietuvoje.

Ekonomikos valdyme pagrindinis klausimas yra privačių ir valstybės funkcijų derinimas. Reikia žinoti, kokiomis valstybės viešosiomis paslaugomis galės naudotis gyventojai, kokias paslaugas teiks privatus verslas ir kaip suderinti valstybės įmonių darbą su privačia iniciatyva.

Tada galima suskaičiuoti, kiek valstybės viešų paslaugų tiekimui reikia darbuotojų ir įstaigų, ir tuo remiantis nustatyti tam skiriamą biudžeto dalį bei mokesčius, kurie reikalingi jas finansuoti.

Pagal požiūrį į valstybės vaidmenį skirstomos ir politinės partijos – į dešiniąsias (konservatoriai, krikščionys demokratai, nacionalistai) ir kairiąsias (žalieji, socialdemokratai, socialistai). Liberalai paprastai pasisako už mažesnį valstybės vaidmenį ir yra laikoma centro dešinės arba centro kairės partija priklausomai nuo to, kokių partijų tikslams artimesnė liberalų pozicija.

Lietuvoje tos taisyklės nelabai galioja, nes dauguma partijų nors ir turi atitinkamus pavadinimus, neatstovauja politinių nuostatų nuosekliai. Dažnai jos net nežino, o ir nesvarsto, kokias valstybės funkcijas valstybė turėtų teiktų gyventojams.

Todėl vykstančios reformos yra tuščias kėdžių ir portfelių stumdymas, nesudarantis prielaidų efektyvesniam valstybės darbui ir žmonių gerovei.

Nauja valdžia žengia tuo pačiu senu keliu, nes nėra pasakiusi, kokios valstybės nori. Vėl pradėtas betikslis kėdžių perstumdymas ir rezultatas iš anksto žinomas – geriau bus tik su valdžia susijusiai grupei draugų.

Kalbant apie valstybės ir privačias iniciatyvos santykį, remiantis ES šalių patirtimi galima pasakyti, kad geriau, kai pagrindiniai infrastruktūros objektai – geležinkeliai, viešasis transportas, energetikos, komunikacijos tinklai lieka valstybės rankose. Šie infrastruktūriniai objektai nuolat reikalauja didžiulių investicijų, kurias gali sutelkti tik valstybė. Be to, tai yra viena iš valstybės saugumo sudėtinių dalių.

Lietuvos premjeras Briuselyje susitikime su lietuvių bendruomene pareiškė, kad jis atvyko pinigų, dar kartą pinigų ir truputį pakalbėti apie Baltarusijos atominę.

Bet dėl pinigų – vargu ar kas Briuselyje dabar galėtų atsakyti į šį klausimą.

Kovo 29-oji tampa įsimintina diena ES istorijoje. Šią dieną Didžiosios Britanijos vyriausybė įteikė savo prašymą išstoti iš ES ir šiuo klausimu prasideda derybos, kurios nulems daug dalykų, tarp jų – ir bendro ES biudžeto dydį.

Lietuvoje paprastai susirūpinimas reiškiamas tik dėl Didžioje Britanijoje gyvenančių emigrantų likimo, tačiau didžiausią rūpestį turėtų kelti užsienio politikos ir saugumo klausimai. Ne paslaptis, kad britai vaidina svarbu vaidmenį šiose srityse ir visada rėmė Baltijos šalių iniciatyvas saugumo bei užsienio politikos srityje, ypač Rytų kaimynystėje. Nėra jokių abejonių, kad ir toliau ta parama bus teikiama. Bet sunku pasakyti, remiantis kokiomis sutartimis ir kokias teisiniais aktais tai bus daroma. Lietuva, kaip ir Didžioji Britanija, yra NATO narė, bet ar to pakanka norint glaudesnio bendradarbiavimo saugumo ir užsienio politikos srityje? O kokie bus naujosios ES prioritetai užsienio ir saugumo politikoje, nedalyvaujant britų politikams?

Didžioji Britanija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė, jai tenka 4 proc. šalies eksporto ir 3 proc. importo. Kaip toliau plėtosis šalies prekyba, jei keisis Britanijos prekybos strategija ir pagrindiniai partneriai? Lauksime susitarimo dėl prekybos tarp ES ir Didžiosios Britanijos ar bandysime tartis patys?

Ten, kur vyksta aktyvi prekyba, kariniai konfliktai paprastai nekyla. Todėl daugelis ES šalių siekia surasti bendrą poziciją dėl prekybos su trečiomis šalimis, bendras konsultacijas rengia Vyšegrado ir Beniliukso šalys. Nuolat susitinka Vokietijos ir Prancūzijos vadovai. Tikriausia nereikia net spėlioti, kad Lietuvos vadovų niekas į jokius susitikimus nekviečia. Visų pirma todėl, kad gali atrodyti, jog jie nelabai žino ko nori, išskyrus – pinigų ir asmeninės karjeros.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"