TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šprotai sulaukė naujamečio stebuklo

2015 01 13 6:00

Netikėtas žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės darbo vizitas į Klaipėdą gruodžio 23-iosios rytą, Seime tebevykstant batalijoms dėl Žuvininkystės įstatymo pataisos, naikinančios Baltijos jūros žuvų kvotų monopoliją, aiškumo padaugino tik dėl nuostolingo aukciono veiklos.

Intrigai, ar Darbo partijos atstovei pavyks išlaviruoti tarp saviškių, kaišiojančių pagalius į sugavimo reguliavimo ratus, ir šia partija nusivylusių daugumos žvejų, buvo lemta gyvuoti iki pat paskutinės metų dienos. Tik gruodžio 31 dieną šalies prezidentė pasirašė Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, kuris panaikins ligi šiol galiojusią strimelių ir šprotų skirstymo tvarką Baltijos jūroje. Pagal jį parengto naujo ministerijos dokumento tikimasi sulaukti artimiausiomis dienomis.

Visas tas parlamentarų paskutinę Seimo rudens sesijos dieną sukeltas širšalas dėl Kaimo reikalų komiteto teikto Žuvininkystės įstatymo papildymo (siūlytas nesvarstytas naujo straipsnio alternatyvinis variantas, įniršis rinkti 30 parašų ir stabdyti procedūrą), - tai lyg uždegta raudona avarinė lemputė, signalizuojanti apie nemenkus praradimus. Situacija, kai iš Lietuvai Europos Sąjungos (ES) skirto 15 tūkst. tonų strimelių ir šprotų kiekio vienai įmonei atitekdavo 78 proc. viso kiekio, keičiasi iš esmės. Buvusio ministro Vigilijaus Juknos įsakymą teismams panaikinus, nuo šiol vienos rūšies žuvų išskirtiniam ūkio subjektui teks perpus mažiau – ne daugiau kaip 40 proc., o kitą kiekį dalysis 10-15 įmonių.

Pašarams gaminti skirtos smulkmės kilogramas jau dvejus metus rinkoje kainuoja maždaug 0,4 euro (apie 1,40 lito), o tokių žuvų pardavimas užsienyje ar kvotos perleidimas, kitaip nei menkių, kurios gabenamos į Klaipėdos žuvų aukcioną ir dėl transportavimo išlaidų jų žvejyba tampa nuostolinga, duoda pelną.

Po susitikimo su ministre žvejai diskutavo, kad jai nelengva, kai Seimo pirmininkė ir kiti Darbo partijos atstovai griežtai nusistatę prieš kvotų skirstymo pakeitimus, o Seimo dauguma nubalsavo už permainas. Apie galimas naujoves žvejai kalbėjo kaip apie laukiamą stebuklą.

Kitas dalykas, kad ministrė Klaipėdoje pažadėjo, bent taip rašoma pranešime spaudai, jog „ateityje žvejai bus labiau įtraukiami į aukciono valdymą – stebėtojų teisėmis galės dalyvauti sprendžiant jų veiklai svarbius klausimus“. Tačiau tokie juodu ant balto išdėstyti žodžiai kol kas atrodo kaip šakėmis ant vandens rašyti. Žvejai visąlaik buvo stebėtojai pro rakto skylutę, neoficialūs, neįforminti, tiksliau – nevykusios žuvininkystės tvarkos skundikai. O skundikų niekas nemėgsta nei Vilniuje, nei Briuselyje net tylomis pripažįstant, kad jie sako tiesą.

Jau aštuntus metus veikiantis žuvų aukcionas, didmeninis menkių turgus (kitomis žuvimis prekiaujama retai), įrengtas už žuvininkystės pertvarkai ES skirtus 5,6 mln. litų, pastaruoju metu grimzta į nuostolius. Ir sunku suprasti, kam jis reikalingas, kai menkių supirkimo kaina aukcione nesiekia nė 5 litų už kilogramą, o po pirminio tarpininkų apdorojimo ji taip smarkiai kyla, kad prieš Kalėdas turguje pasiekė net 17 litų. O kas ieškojo filė gabalo dėti iškart ant keptuvės, už kilogramą menkių turėjo pakloti 27 litus. Nuo tokių kainų klaipėdiečiai buvo pastėrę.

Ministre dirbant Kazimierai Prunskienei įsteigta įmonė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai, visą laiką buvo murdoma intrigose ir rūpintis mažmenine produkcija neturėjo galimybių. Skandalai prasidėjo objektą statant dėl vėlavimo ir tęsėsi nuo pat atidarymo dienos 2007 metų vasarą. Lėšų panaudojimą tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės kontrolė, ministerijos Vidaus audito departamentas. Tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Generalinei prokuratūrai rašė prašymus, o jie būdavo persiunčiami į uostamiestį vertinti aukciono steigimo, uosto žemės subnuomos, ES paramos statybai teisėtumą. Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą, nes nenustatė pažeidimų. Ministras aiškinosi, ar pagrįstai. Tuomet Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą netenkinti ministro skundo, o Klaipėdos prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neįžvelgė nusikalstamų veikų požymių. Tačiau vėliau dar kurį laiką Nacionalinė mokėjimų agentūra iš aukciono reikalavo grąžinti 1,1 mln. litų neva už neteisėtai nupirktus kompiuterius. Bylinėtis pradėjęs bendrovės direktorius buvo atleistas iš darbo, tačiau į jo vietą paskirtas parankesnis asmuo šiemet gruodį taip pat neteko pareigų, jo adresu pasigirsta negerų įtarimų. Vadinasi, galima tikėtis naujos teisinių tyrimų bangos.

Tik nereikėtų užmiršti, kad beveik visos ankstesnės su jūrine žuvininkyste susijusios bylos, vykusios ne vienus metus ir tapusios verslo stabdžiais, gėdingai žlugo. Dėl to kentėjo ir žuvininkystės vadovybė – vieni valdininkai neteko pareigų, kiti, priešingai, buvo grąžinti į darbą. Ryškiausi atvejai, kai 2011 metais teismai išsklaidė įtarimus žuvis apdorojančios bendrovės „Fishlita“ vadovams dėl milijono litų pasisavinimo iš SAPARD fondo, o žvejybos bendrovei „Baltlanta“ iš Žemės ūkio ministerijos 2014 metų pabaigoje buvo priteisti 8 mln. litų dėl negautos ES paramos laivui modernizuoti.

Kadangi jau 10 metų Lietuva yra ES narė, gal verta pasiskaityti Bendrijos dokumentus, teigiančius, kad pagrindinis ES žuvininkystės politikos tikslas – skatinti dinamišką žvejybos pramonę ir užtikrinti deramą žvejų bendruomenių gyvenimo lygį. Tad visai nederėtų kurti lietuviško valstybinio komercinio aukciono modelio ar specifinių lietuviškų taisyklių – aplink apstu pavyzdžių, kai į žvejų bendruomenių rankas (bendruomenių, o ne vieno ūkio subjekto) atiduotas verslas puikiausiai prisiderina prie rinkos ir visuomenės poreikių. Bet reikalas tas, kad iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo 2014-2020 metais Lietuvai numatyta skirti 63,4 mln. eurų (apie 219 mln. litų), kurie vienokiu ar kitokiu būdu būtų susieti su Žemės ūkio ministerija, gal ir aukciono veiklos plėtra. Todėl prieššventinė erzelynė Seime dėl įstatymo pataisos primena raumenų pamankštinimą prieš metant tinklus per finansinės žvejybos varžybas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"