TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Stalino šmėkla klaidžioja po Lietuvą?

2010 09 30 0:00

Jau nebesistebime, kad visuomenės nuomonės apklausų ataskaitų reitingų lentelėse paskutines vietas stabiliai užima politinės partijos, Seimas ir teismai. Su tokia padėtimi, atrodo, apsiprato ir patys autsaideriai.

Teismas dar kartą atsainiai numojo ranka į tyrėjų ir prokurorų kruopščiai supintą šešių kontrabandos karalių bylą, neįžvelgdamas tų kriminalinio pasaulio "aristokratų" puoselėjamame "versle" bausmės vertų veikų, taigi partijos ir toliau klimpsta į moralinį šiukšlyną. Po saule nieko nauja.

Tačiau nauja ir ypač nemalonu tai, kad į viešumą ėmė kilti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šiukšlynas. Likimas, o gal pats Dievas buvo suteikęs jiems puikią progą rinkimų į savivaldybių tarybas išvakarėse pademonstruoti tautai tikrąsias savo partijos vertybes ir prioritetus, o vietoj to grupė partijos funkcionierių tik labai garsiai pagadino orą.

O juk reikalas, sprendžiant iš to, ką sugebėjo paviešinti žiniasklaida, buvo gana paprastas.

Vilniaus savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas, uoliai vykdydamas tautos ir partijos jam pavestas pareigas, t. y. kontroliuodamas ne tik kitų partijų į meriją deleguotas smulkias žuveles, bet ir savo partijos kolegą Patį Merą, keletą kartų kritiškai įvertino pastarojo veiklą.

Pirmą kartą jis aštriau susikirto su sostinės galva Viliumi Navicku vasarą, kai paviešino nuomonę apie Balsių mokyklos statybos kainą ir paskelbė, kad už pradėtą statyti Balsių mokyklą vilniečiai per 25 metus permokės 82 mln. litų. Vėliau kontrolierius atliko Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties efektyvumo audito analizę ir ataskaitoje išsakė abejonių, jog kai kurie viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai, o tai galėjo lemti Vilniaus gyventojams skaudų šilumos kainos didėjimą.

Krikščioniškas, tautines vertybes puoselėjanti partija ir jos Priežiūros komitetas, paprastų žmonių bei eilinių partijos narių nuomone, jau vasarą turėjo atkreipti dėmesį į šią konfliktinę situaciją, kuri susidarė Vilniaus miesto taryboje tarp partijos bendražygių, turėjo tyliai juos išsikviesti ant partijos kilimėlio, išsiaiškinti tiesą ir paaiškinti ją kitiems partijos skyriams. Vis dėlto ne koks užkampis, o pati sostinė, visiems kitiems miestams ir miesteliams pavyzdys!

Meras V.Navickas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, mėgino reikalauti, kad Š.Skučas būtų atleistas iš einamų savivaldybės kontrolieriaus pareigų, bet savivaldybės taryba, matyt, palaikydama kontrolieriaus poziciją, atsisakė šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Todėl šiandien sakyti, kad partijos moralės ir tvarkos sergėtojai galėję nieko nežinoti apie nesveiką padėtį Vilniaus TS-LKD skyriuje iki tol, kol Š.Skučas slapta įrašė, o vėliau pagarsino (lyg ir ne savo iniciatyva...) savo pokalbį su meru, tolygu prisipažinti, kad tie sargai akli ir kurti tol, kol jiems žiniasklaidos yla neįduria į jautrią vietą.

Kilus konfliktui tarp Vilniaus mero ir savivaldybės kontrolieriaus susidūrė partinė moralė su piliečio, pareigūno morale. Partijos priežiūros komitetas, nesiskaitydamas su daugumos Vilniaus miesto tarybos TS-LKD narių sprendimu šalinti susikompromitavusį (ir, Irenos Degutienės, Kęstučio Masiulio ir kai kurių kitų konservatorių nuomone, partiją kompromituojantį) Vilniaus merą iš partijos, tik suspendavo jo narystę partijoje, o mero negražų elgesį užfiksavusį pernelyg (nepartietiškai!?) sąžiningą žemesnio rango pareigūną metė lauk iš partijos - neva už amoralų elgesį!

Šiaip normalioje visuomenėje tarp paprasto visuomenės nario ir padorios partijos nario moralinių principų neturėtų būti kokių nors nesuderinamų prieštaravimų: juk vagis ir bažnyčioje yra vagis, o sąžiningai savo darbą atliekantis pareigūnas, atrodytų, vienodai turėtų būti gerbiamas tiek visuomenės, tiek partijos.

Tačiau Lietuvoje yra kitaip. Čia geru partijos nariu, sprendžiant iš pasekmių, laikomas ne tas, kuris dorai tarnauja visuomenei ir tautai, neskirstydamas tautos nei į žalius, nei į raudonus, nei į geltonus, bet priešingai, tas, kuris labai gerai skiria visas politines spalvas ir pagal savo išgales kenkia kitos partinės spalvos interesams, nepaisydamas to, kad drauge gali pakenkti ir viešajam interesui. O jei dar jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sugeba papildyti ir partinę kasą, tokį apsukruolį partijų lyderiai įrašo į partijos "aukso fondą", atleisdami jam net ir su pareigūno etika nesuderinamus poelgius.

Tokią partinę "moralę" puoselėja anaiptol ne vien TS-LKD. Turbūt niekas dar neužmiršo, kaip įstatymams nusižengusius savo partijos kolegas socialdemokratus ir jų "švogerius" nuo visuomenės pasipiktinimo pečiais ir svariu žodžiu ("nenuteistas - ne vagis") gindavo velionis AMB? Apie Pagėgius užvaldžiusių paksininkų klano ar apie Kėdainių kunigaikštuko "moralę" jau irgi yra prirašyta ir prikalbėta kalnai žodžių.

Galbūt kai kuriems Lietuvos partijų lyderiams ramybės neduoda prisiminimai apie Josifą Džiugašvilį-Staliną, kuris savo politinę-partinę karjerą pradėjo plėšikaudamas ir grobį nešdamas į bolševikų partijos kasą? Bet tokiu atveju jie neturėtų užmiršti ir to, koks buvo taip kuriamos partijos ir jos vado galas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"