TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Stasys prieš Stasį

2008 04 26 0:00

Tai du tarpusavy besibylinėjantys panevėžiečiai dailininkai, buvę draugai, galima sakyti, bendraamžiai, teisėtvarkos jau ne vieniems metams padalyti į kaltintoją ir kaltinamąjį.

Pirmasis - daug kam girdėtas, visame pasaulyje žinomas dailininkas Stasys Eidrigevičius. Pirmas rimtesnis darbas, kuriuo Stasys pradėjo savo karjerą, buvo jo įdomios ir savitos iliustracijos mano knygai "Už nevarstomų durų". Po to įkalbėjau Vytautę Žilinskaitę, kad ir ji savo knygą "Robotas ir peteliškė" atiduotų iliustruoti S.Eidrigevičiui, kuris tuo metu jau buvo išsikėlęs gyventi į Varšuvą, tačiau ten dar nebuvo spėjęs išgarsėti kaip originalių plakatų, tapytų kaukių bei performansų autorius.

Tai buvo prieš trisdešimt metų. Šiuo metu S.Eidrigevičius dėl savo bylinėjimosi Lietuvoje spėjo išgarsėti ir kaip nenuilstantis ieškovas, savo buvusio draugo Stasio Petrausko kaltintojas.

Tą kitą Stasį, ne mažiau gabų keistuolį, jokios mokyklos nebaigusį įvairiapusį menininką pažįstu dar iš tų laikų, kai jis neturėjo nuosavos pastogės, tik jautė nenumalšinamą troškulį tapyti. S.Petrauską esu pavaizdavęs savo apysakoje "Madona su tigriuku" ("Pasakysiu kaip draugui", 1986).

Ir dabar norėdamas nustebinti kokį svečią nebuvėlį savo namuose rodau du Staselio (taip jį nuo seno vadinu) tapytus paveikslus ir pradedu pasakoti apie šią nepaprastą, tiesiog fenomenalią asmenybę.

Pats Staselis šiaip jau nėra mėgėjas girtis, juo labiau - rengti savo kūrybos parodas ir didžiuotis įvairiapusiu talentu. Jis labiausiai džiaugėsi savo draugyste su Paberžės klebonu tėvu Stanislovu. Ant sienos turėjo pasikabinęs jo nudrengtus pusbačius, kai grįžęs iš lagerių kunigas Dobrovolskis dirbo melioracijoje. Staselis minėjo ir apie savo pažintį ar net draugystę su S.Eidrigevičium, kurio gimtinė buvo netoli Panevėžio.

Prieš keletą metų aplankęs Staselį radau jo dirbtuvės sienas nukabinėtas marinisto I.Aivazovskio paveikslų kopijomis. Pasirodo, jis ir tai sugeba! Kokius tik darbus nesu užtikęs Staselį dirbant: tapantį originalus arba kopijuojantį Renesanso meistrų paveikslus, drožiantį skulptūras, kuriantį vienam Panevėžio laikraščiui aforizmus ir rašantį eilėraščius! Visa tai - rimtai, aistringai, talentingai. Net keturi Valių šeimos dailininkai: mano bičiulis Vytautas (deja, jau miręs), jo žmona Sigutė ir jų vaikai - Eglė ir Saulius negalėjo atsistebėti Stasio Petrausko paveikslais, kurie laikinai kabojo mano bute. Kaip niekur tapybos nesimokęs Staselis gali taip meistriškai lieti dažus, išgauti sudėtingus atspalvius! Mūsų laikais taip sugeba tik labai retas patyręs ir diplomuotas tapytojas.

Kai fotomenininkas A.Aleksandravičius Panevėžyje šiaip taip įkalbėjo Staselį surengti savo kūrybos parodą, mes išvydome ne tik tapybos, grafikos, bet ir - visai netikėtai - įstabiausių, tarsi ne mūsų laikais drožinėtų ir spalvintų skulptūrų! Paklausiau, kaip Staselis sugeba taip subtiliai iškrapštinėti tas drabužių klostes, išgauti audinio faktūrą. Staselis paaiškino, kad jo viduramžiškos šventųjų skulptūrėlės iš tiesų yra apvilktos, bet jų sukietintas drabužis barška lyg būtų medinis.

Panevėžyje ant S.Petrausko molberto džiūvo neseniai nutapytas paveikslas S.Eidrigevičiaus stilium, tačiau taip, kad net varšuviškis dailininkas galėtų pavydėti.

"Ir pats Stasys atvažiavęs mane pagyrė, - džiaugėsi Staselis. - Sakė, po tokiu paveikslu jis mielai pasirašytų."

Gal kas nors iš ko nors tą paveikslą nupirko, manydamas, kad tai S.Eidrigevičiaus darbas. Stasio Petrausko silpnybė ir pranašumas - prie jokio darbo ilgam nesusitelkti, kad ir koks jis būtų pelningas, lengvas ar kitaip naudingas. Jis jau ne kartą buvo padovanojęs savo sukauptą kolekciją, ne vieną vargšą parėmęs pinigais, nes yra tos nuomonės, kad gautą Dievo dovaną būtina su kuo nors pasidalyti.

Iš įvairių žiniasklaidos kanalų jau nebe pirmi metai girdžiu, kad S.Eidrigevičius kaltina Staselį jo darbų plagijavimu ir po kelių teismų vėl kelia Petrauskui ieškinį, reikalaudamas atlyginti "neturtinę žalą"... Ką ir kalbėti - neblogas sumanymas pasireklamuoti ir ta pačia proga pasipinigauti.

Nenoriu per daug priekaištauti S.Eidrigevičiui, įsivaizduoju, kaip sunku menininkui išgyventi kūrybinę ar dvasinę krizę ir tvardyti savo susierzinimą. Dar būtų sunkiau, jeigu kas surengtų abiejų dailininkų varžybas, norėdamas nustatyti, kuris iš jų yra gabesnis, o kuris - apsukresnis. Pirmąsias, neabejoju, laimėtų S.Petrauskas, antrąsias - S.Eidrigevičius. Stasys yra tipiškas mūsų laikų pragmatikas, o Staselis - tarsi Renesanso reinkarnacija, nepritampanti prie šiuolaikinės moralės ir papročių. Talentingas atsiskyrėlis, provincialas, kilęs iš daugiavaikės ūkininkų šeimos, kuri po karo, pabūgusi represijų, iš Žemaitijos persikėlė į Panevėžį.

Taigi, anot Justino Marcinkevičiaus, "kur du lietuviai, ten peilis prie gerklės".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"