TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Stebina politikų vangumas

2015 10 29 6:00

Politinėje padangėje blykčioja tik korupcijos skandalai (veikiau, bent jau kol kas, skandaliukai), o šiaip politinis gyvenimas Lietuvoje yra stebėtinai vangus, nors jau pradėti skaičiuoti paskutiniai metai iki artėjančių Seimo rinkimų.

Savaitgalį vykęs Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavimas pateikė nuspėjamą rezultatą: partijos pirmininku perrinktas Eligijus Masiulis, kuris šias pareigas jau eina daugiau nei septynerius metus. Gavęs naują LS vadovo mandatą E. Masiulis išdėstė svarbiausias savo programines mintis: „Turime atsiverti pasauliui, įtraukdami pasaulyje gyvenančius lietuvius per internetinį balsavimą, per dvigubos pilietybės įteisinimą, kad jie būtų normalūs, tikri Lietuvos politikos dalyviai.“

Paliesti opūs klausimai, tačiau vertindami išsakytų idėjų kontekstą ir LS veiksmus galime konstatuoti intelektinį neįgalumą.

Nuolat liberalų peršamas internetinis balsavimas – rizikinga idėja. Reikia įvertinti, kad tokio balsavimo kibernetinis saugumas kol kas negali būti visiškai užtikrintas, o Lietuvos visuomenėje vyrauja nepasitikėjimo dvasia. Šis junginys gali lemtingai supurtyti Lietuvos politinę sistemą. Šiuo metu dėl įvairių biurokratinių trukdžių daugeliui užsienio lietuvių iš tiesų yra gana sunku balsuoti, tačiau šias problemas galima sumažinti investavus menką dalelę tų lėšų, kurių pareikalautų internetinio balsavimo įvedimas. Tik liberalai apie tai net negalvoja.

Dar skaudesnė yra LS inicijuojamo referendumo dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų įteisinta dviguba pilietybė, istorija. Kaip žinoma, yra pateiktas pasiūlymas rengti tokį referendumą kartu su artėjančiais Seimo rinkimais. Tačiau LS veikia tarytum siekdamas sužlugdyti šį referendumą ir dvigubos pilietybės idėją atidėti neribotam laikui.

Kodėl galima taip vertinti? Todėl, kad referendumui būtina kruopščiai pasirengti. Beveik neįmanoma surasti Konstitucijos pataisos formuluotės, kuri neskatintų interpretacijų ir atsakytų į visus galinčius kilti klausimus. Koks asmenų būrys galėtų pretenduoti į dvigubą pilietybę? Kokių valstybių piliečiai galėtų būti ir Lietuvos piliečiai? Šie ir kiti svarbūs dvigubos pilietybės aspektai greičiausiai turės būti reglamentuojami įstatymu. Kol neatsakyta į svarbius klausimus, rengti referendumo dėl Konstitucijos pataisos nėra prasmės. Nesiliaus įtarinėjimai, kad priėmus pataisą asmenys, turintys dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę, kels grėsmę mūsų šaliai. Galima tai vadinti niekuo nepagrįstu bauginimu, iš piršto laužta spekuliacija, tačiau tai tik žodžiai, nes iš tiesų atsakymo į daugelį svarbių klausimų nėra.

Jei referendumą planuojama surengti po metų, konkreti ir nedviprasmiška visų politinių partijų pozicija šiuo metu turi būti jau aiški. Visuomenė turi būti supažindinama su pasirinkimo alternatyvomis, galimomis priimtų sprendimų pasekmėmis. Diskusija jau turi būti pačiame įkarštyje, nes metus diskutuoti tokiu lemtingu visuomenei klausimu tikrai nėra per daug. Šiomis aplinkybėmis, kai politikai neatlieka savo elementarių pareigų, skeptiškas nemažos visuomenės dalies požiūris vertinant siūlomą Konstitucijos pataisą būtų pateisinamas, ir referendumas, jei būtų vykdomas, neišvengiamai sužlugtų. Tad atitinkamai derėtų vertinti ir LS: jis tiesiog spekuliuoja opiais klausimais, tikėdamasis lengvų populiarumo taškų, ir ne daugiau.

Politikų abejingumas ir kompetencijos stoka šiuo atveju primena kito referendumo – dėl žemės pardavimo užsieniečiams – istoriją. Nors jau artėjo terminas, kai pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sąlygas Lietuva buvo įsipareigojusi atverti savo žemės rinką užsieniečiams, politikai vengė šios temos. Tereikėjo atlikti gana paprastą dalyką – įstatymu nustatyti žemės pardavimo užsieniečiams sąlygas, kurios galėjo būti ir labai griežtos. To laiku nebuvo padaryta, o iniciatyva perleista bačkos politikieriams. Jiems buvo suteikta tikra dovana – galimybė skaldyti visuomenę, eskaluoti antieuropietišką ir antivakarietišką isteriją. Galų gale valstybė ir visuomenė turėjo sumokėti keliolika milijonų litų už beprasmišką, teisinės galios neturintį referendumą, kuris virto kelių įtartinų veikėjų savireklamos kampanija. 2014 metų vasarą balsuoti referendume atvyko mažiau kaip 15 proc. rinkėjų. Referendumui neįvykus, buvo skubotai sukurptas vadinamasis žemės pardavimo „saugiklių“ įstatymas, kuris suvaržė žemės pardavimą ne tik užsieniečiams, bet ir saviems ūkininkams.

Lietuvos politikų vangumas ir abejingumas negali nestebinti. Ką darysi, mėgini žmogus čia ieškoti ir kažko teigiama. Štai – metai iki rinkimų, o naujų populistinių politinių partijų šį kartą horizonte lyg ir nematyti. Viena vertus, gali sakyti, kad liūnas ir liks liūnas, nebus kraujo kaitinimo intrigos, politinė kova nebus įdomi. Kita vertus, politika vis dėlto nėra teatras ar cirkas. Įdomumas čia dažniausiai brangiai – pernelyg brangiai – kainuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"