TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Stebuklų šalies pasakos. Gedimino sapnas

2007 12 03 0:00

Tą vakarą grįžo namo Gediminas pervargęs kaip visada. Na, ir dienelės - pamanė. Tarsi visos bėdos vienu metu ant galvos.

Reitingų medžioklė baigėsi visišku šnipštu. O juk dar rugpjūtį jis tvirtai sėdėjo balne! Kas galėjo pamanyti, kad per kelis mėnesius taip susimaus...

Čia dar tos spūstys mieste. Tačiau net neklaužadai Paleckiukui velnių duoti baisu. Tuoj niekas nebeklausys! O tas, su pačiu velniu susidėjęs, dar tikrą socialdemokratą drįsta vaidinti. Karjeristų dinastija! Liaudies draugai atsirado. Kas dabar be ruso vėl į sostą pasodins?

Geriau Geležinio Vilko gatve būtume važiavę. Kelias tolimesnis, bet erdvės daugiau. Jau galvą skauda nuo švyturėlių mirgėjimo ir sirenos kauksmo. Žmonės, šalin šokdami, dar visokius bjaurius ženklus rodo.

Kare kaip kare, jokio mandagumo. Nors su tanku važiuok.

Na, štai ir Turniškės. Bus galima lengviau atsikvėpti. Tik kas čia dabar - vos kaktos neprasiskėliau!? Šunėkas kažkoks po ratais puolė. Viešpatie brangiausias, čiagi Samsamyčiaus Čikis!

Nukaršo vargšelis, grėsmės nebemato. Tačiau irgi aktyvus, kaip šeimininkas. Kur tik milijardiniai interesai pasirodo, būtinai turi pats dalyvauti. Dabar irgi bandys trigalvį slibiną balnoti. Tarsi dar per mažai čia konkurentų susirinko.

Sėdėtų sau su prezidentine pensija ir žmonikei uždirbtais milijonais, gamta grožėtųsi. Bet ne! Ir toliau viską kontroliuoti nori. Vytenį kursto, o tada - didysis taikytojas! Solidusis biznio ryklių tramdytojas atsirado! Linijinis kreiseris - kas jį ten taip pavadino?

Gal ir galėtų savo galingu stotu visą bjaurų marmalą užstoti, tačiau kas tada man beliks daryti? Iki pensijos dar toli.

Bet be jo irgi viskas liūdnai baigtis gali. Čia toks kąsnis, kad daugelis paspringtų. Ir atsikandus greičiausiai jau teks į pašalį trauktis, kaip tam Čikiui uodegą pabrukus. Kad nors laimingai...

Šiaip ar taip, projektą reikia forsuoti. Kad jau niekam nebūtų kelio atgal. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Juk pavasariop gali tekti trauktis dėl daugybės priežasčių. Geriau būtų - savo noru.

Kainos po Naujųjų bus tokios, kad ojojoj! Dujų - apskritai fantastika. O aš, kvailys, dar "apsišviečiau" kaip dujininkų stogas. Čia dar tas Albinas, prilipęs tarsi lapas prie... Konservatoriams buvo Paksą įtaisęs, tai tie vos išsivyniojo. Gal jo tokia užduotis - partijas naikinti?

Ir kaip dėl dujų? Reikės milijoninių kompensacijų, kad vartojimas nesumažėtų. Protingiausia, žinoma, būtų tuos milijonus daugiabučių renovacijai skirti, tačiau ką tada rėmėjai sakytų? Dujų trigubai mažiau reikėtų. O čia dar galingasis šilumininkų klanas.

Po to dar "tenisininkai", įžeidūs "medžiotojai", "žemgrobiai". Taip ir sukiesi uždarame rate. Norėtųsi padaryti ką nors gera liaudžiai, tačiau kaip tada rinkimus be pinigų laimėsi?

Tokios liūdnos mintys net ir namuose Turniškių pušyne neleido mūsų herojui nurimti...

Bet padėjo savo pavargusią galvą jis ant baltos pagalvės ir kaipmat užsnūdo.

Ir susapnavo Gediminas nuostabų sapną. Tas stebuklingas sapnas vadinosi: JEIGU AŠ BŪČIAU SOCIALDEMOKRATAS...

Taigi pabudo Gediminas "per vieną naktį didelis užaugęs" ir suprato - jo darbų šlovė dar gali sklisti po Europą ir garsinti Lietuvos vardą tarsi galingas Geležinio vilko balsas.

Nuvažiavo jis į Vyriausybės rūmus, trenkė kumščiu į stalą ir pasakė: "GANA, ATSIGRĖŠIME DABAR Į PAPRASTĄ ŽMOGŲ NE ŽODŽIAIS, O DARBAIS. Pažabosime stambųjį kapitalą, kad jis tarnautų visos tautos gerovei, o ne vien saujelei elito. Sumažinsim socialinę atskirtį bent iki Europos vidurkio!"

Ir subėgo išsigandę patarėjai, ir pradėjo dejuoti. Kaip mes dabar lobistams į akis pažiūrėsime? Sumals jie mus į miltus negyvai! Išvarys iš valdžios rojaus kaip paskutinius nevykėlius. Apjuoks savo žiniasklaidoj, kad vaikai gatvėje pirštais badys.

"Nebijokit! - atkirto jiems Gediminas Didysis. - Teisingi darbai anksčiau ar vėliau duos vaisių. Ir patys turėsim diržus susiveržti, tačiau pelnysim šlovę nemirtingą. Žmonės ne kvaili, įvertins ir suteiks mums tolesnį mandatą jų gerove rūpintis!"

"Tačiau nuo ko pradėsim? - sudejavo Albinas.- Viskas taip sudėtinga. Kas ta šiuolaikinė socialdemokratija - net aš nežinau."

"Būk ramus, Albinai, - atkirto Gediminas Didysis.- Ir dažniau su kokia gražia studente mūsų draugų spaudoje rodykis. Tarsi netyčia. Nors ne! Padaryk dar geriau - išklok visą teisybę. Ir garantuoju - tada tave vėl visi ims gerbti.

Nuo šiol viską darysim teisingai, atvirai, be melo, kaip ir dera tikriems socialdemokratams. Pasikviesime Naująją kairę į pagalbą. Bus beveik kaip Berlyne. Nebijok, lietuviai jautrūs žmonės - supras. Bet svarbiausia - mes patys tapsim laisvi, nepriklausomi.

Išradinėti dviračio nereikia. Elgsimės kaip geriausi pasaulio socialdemokratai. Kursim gerovės valstybę tarsi skandinavai. Palengva, neskubėdami keisim finansų politiką nuo kraštutinai liberalios bent iki centristinės.

Jau dabar pridėsim kelis procentus pelno mokesčio. Gana ir tiems patiems skandinavams iš Lietuvos bankų milijardus pumpuotis. Mūsiškiai irgi savo fantastiniais pelnais tegul šiek tiek pasidalija. Kitaip visi dirbantieji tuoj pabėgs. Galvoti reikia ne vien apie šią dieną.

Ir apie proporcinius mokesčius baigiam kalbėti. Duodam įstatymą Seimui. Nepriims - jų atsakomybė. Štai taip pradedam dirbti - ryžtingai, pagal socialdemokratines vertybes, o ne kaip turčiai diktuoja.

Baigiam tas apgaules. Gana! Nebenoriu daugiau būti tuo netikru, pilstukiniu - iš tuščio į kiaurą - bla, bla, bla premjeru. Noriu tapti didžiu politiku. Noriu įvykdyti man pranašautą misiją - grąžinti į Lietuvą socialdemokratiją!

Ir dar - tegul niekas mano aplinkoje daugiau net neužsimena apie "Sodros" mokesčio lubas turtingiesiems. Beje, ką tu čia mūsų štabe veiki, Verslo darbdavių konfederacijos direktoriau? Eik sau pas liberalus."

Ir taip toliau, ir panašiai... Sapnas buvo ilgas. Visko iškart net išpasakoti neįmanoma. Tačiau viskam, kas turi pradžią, ateina pabaiga.

"Kelkis, mažiuk, net žadintuvą pramiegojai, - išgirdo Gediminas švelnų žmonos balsą. - Laimingas tu žmogus, geležinių nervų. Kažkoks šunėkas už lango pusę nakties staugė, o tu tik šypsojaisi ir kikenai iš laimės per miegus. Turbūt ką nors labai gero sapnavai?"

"Nagi, čia turbūt Čikis galą jaučia, - žvaliai žiovaudamas pasakė mūsų herojus. - Miegojau nuostabiai, nieko neprisimenu. Kaip gera Turniškėse!

Tarsi ne Vilniuj būtum, o stebuklų šalyje iš vaikystės pasakų."

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"