TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Stovintieji už nugaros (šešėlyje)

2008 01 08 0:00

Metus Lietuva pradėjo lengvabūdiškai - puikia nemokama alaus reklama. Viskas buvo panašu į kruopščiai suplanuotą viešųjų ryšių akciją (anksčiau ją būtume pavadinę operacija). Staiga pirmąkart išgirdome apie Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir jos viršininką Feliksą Petrauską, kuris užsimojo prieš lietuvių "antrąją religiją" (grynai ateistinio mąstymo nukalta pasibjaurėtina sąvoka) ir kurio ant kelių atsiklaupę Seimo nariai maldavo pasigailėti krepšinio ir žiniasklaidos.

Valdininkai darsyk apspardė Seimą, prikišamai parodydami jo nekompetenciją, premjeras Gediminas Kirkilas apsitvarkė vidinius Socialdemokratų partijos reikalus (nevykusio reklamos draudimo bendraautorė socialdemokratė Birutė Vėsaitė priklauso konkuruojančiai Juozo Oleko grupei). Svarbiausia - drumzlina alaus puta paslėpė artimiausią ateitį: pirmąsias sąskaitas už šildymą, kainų pasiutusį šuoliavimą, nevaldomą infliaciją ir kitus žemiškus dalykus. Visa Europa ruošiasi recesijai (gamybos nuosmukiui), nenuspėjamoms dujų kainoms ir kitokiems dramatiškiems bandymams, o mes liejame alumi permirkusias ašaras. Kas sako, kad Lietuvoje gyvenimas negerėja?

Net dėl rinkimų per daug nekvaršiname galvos, tarytum verdančios prezidento rinkimų aistros Gruzijoje ar prasidėjęs kovos dėl Baltųjų rūmų Amerikoje maratonas vyktų kitoje tikrovėje.

Tačiau ir Lietuvoje šiemet prasideda valdžios atsinaujinimo ciklas: rudenį - rinkimai į Seimą, kitąmet - keičiasi rūmų S.Daukanto aikštėje šeimininkas. Neatrodo, kad mūsų valdžios vyrams rinkimai būtų pati maloniausia tema. Tarkim, ar nekankina premjero G.Kirkilo naktimis susapnuotas košmaras, kad po rinkimų Socialdemokratų partijos frakcija Seime ištirpo iki 12-15 narių? Nebūtinai taip atsitiks, bet taip gali būti.

Mat kam dabar atstovauja G.Kirkilo Vyriausybė? Jau savo pavadinimu ji neslepia, kad atsisakiusi pretenzijų atstovauti visuomenės daugumai. Dar labiau savo darbais parodo, kad uoliai tarnauja vienos mažos grupės interesams.

Tiesa, iki šiol G.Kirkilas, tvirtai sėdėdamas valdžios balne, meistriškai išvengdavo atsakomybės už padėtį valstybėje. Kaip mažumos Vyriausybės vadovas, jis atsakomybe noriai dalydavosi su opozicija (užmiršdamas jai atriekti nors mažą kraštelį valdžios pyrago). Tam pačiam tikslui skirtas ir nesuskaičiuojamas premjero visuomeninių patarėjų legionas, ir grynai G.Kirkilo valstybės valdymo metodas: kiekvienai problemai - po komisiją, kurios nežinia ką veikia ir už ką atsakingos.

Tačiau turėčiau atsiimti savo žodžius, jeigu per rinkimus už premjero nugaros išsirikiuotų tie visi verslininkai, nepartiniai patarėjai ir visuomeninių komisijų nariai, kurių dauguma - iškilūs, visuomenės gerbiami žmonės: štai mes kartu su mūsų kandidatu imamės visos atsakomybės.

Kaip Amerikoje per prezidento rinkimus už respublikonų ir demokratų kandidatų į prezidentus prieš kameras atsistoja jų rėmėjai. Rinkėjai retai skaito partijų ar politikų programas, jiems kur kas daugiau pasitikėjimo įkvepia žinomi veidai.

Arba atvirkščiai: aš visomis savo kukliomis išgalėmis rėmiau G.Kirkilo kandidatūrą į premjerus. Bet nieku gyvu nebūčiau taip apmaudžiai suklydęs, jeigu jau tuo metu šalia jo būtų iš šešėlio išniręs Albinas Januška, kuris būtų man atvėręs akis, kokia jėga braunasi į valdžią.

Tačiau Lietuvoje partijų ir politikų tikrieji interesai iškyla aikštėn tik po rinkimų gavus valdžią. Arba prieš rinkimus filmuojasi ir fotografuojasi su viena komanda, o valdo - su kita. Ar ne taip nutiko ir prezidentui Valdui Adamkui? Kas žino, kur dabar jo buvęs pergalingų rinkimų štabo vadovas ir patarėjas Darius Gudelis? Jo ir kitų rinkimų aktyvistų vietą prezidentūroje užėmė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto desantas - ar tai nebuvo savotiškas rūmų perversmas?

Jeigu V.Adamkus vėl balotiruotųsi, šalia jo turėtų stovėti Arvydas Pocius, Antanas Valionis, visas KGB rezervas ir liustracijos išvengęs diplomatų korpusas. Atskirą "gyvąjį paveikslą" galėtų sudaryti prezidento paskirti ir globojami apsimelavę ir korumpuoti teisėjai. Skamba kaip pikta patyčia, bet tai būtų sąžininga ir demokratiška: rinkėjai turi teisę bent trečiąją kadenciją pagaliau pažinti tikrąjį Valdo Adamkaus veidą ir jo draugus.

Lietuvoje per rinkimus partijos slepia ne tik dosniausius finansavimo šaltinius - šešėlyje lieka ir jų svarbiausi sąjungininkai bei rėmėjai. Lietuvos, kaip ir pasaulio, politikai noriai pozuoja kameroms. Tai darydami, jie turėtų pasirūpinti fonu - savo komanda, kuri taptų jų gyvąja rinkimų programa, žmogiškuoju rinkimų pažadu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"