TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su gimtadieniu, Lietuva. Ar tikrai?!

2016 02 19 6:00

Šią savaitę šventėme labai svarbią mūsų Tautos ir valstybės šventę. 1918 metų vasario 16-ąją lietuvių tautos atstovai Lietuvos Taryboje paskelbė apie atkuriamą Lietuvos valstybę.

Tai data, kuri nubrėžė tolesnį mūsų Tautos likimą ir padėjo pamatus 1990 metų Kovo 11-ajai. Be Vasario 16-osios akto vargu ar šiandien būtume tie, kas esame, ir turėtume tai, ką turime. To laikotarpio dydžiavyriai mums turėtų būti pavyzdys ir stiprybės šaltinis – jiems pavyko padaryti tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma.

Vis dėlto per šią svarbią mums datą įsigali labai mums patiems žalingas šventinis akcentas – „Su gimtadieniu, Lietuva!“ Tokių sveikinimų ir linkėjimų buvo girdėti iš aukščiausių politikų, tokios antraštės buvo skelbiamos didžiausių žiniasklaidos priemonių „Facebook“ paskyrose, o miestuose žmonės vaikščiojo su trispalvėmis vėliavėlėmis, papuoštomis tokiu užrašu. Ir tai po truputį vis labiau įsigali.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad čia nieko reikšminga, tačiau... Toks linkėjimas brėžia tam tikrą liniją pasąmonėje, sudarydamas įspūdį, tarsi Lietuvos valstybė užgimė 1918 metų vasario 16 dieną. Iš istorijos žinome, kad Lietuva užgimė gerokai anksčiau. Kad toks nežinia kieno sugalvotas linkėjimas klaidina ne tik mus pačius, bet ir mūsų partnerius užsienyje, jau akivaizdu. Savo „Twitter“ ir „Facebook“ paskyrose tokiais linkėjimais jau dalijosi ir Lenkijos ambasada, Europos liaudies partija, ir kiti.

Visų pirma, pačiame Vasario 16-osios akte skelbiama, kad „(...) Lietuvos Taryba (…) skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę (...)“. Nors dažnai teigiama, kad tada užgimė moderni Lietuva, akivaizdu, kad tie žmonės tai suprato kaip valstybės atkūrimą, ir, be kita ko, Lietuvos Taryba pabrėžė „(…) valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Turbūt niekam nekyla abejonių, apie kokius ryšius kalbama. Tad kodėl dabar pradedame tai suprasti kitaip? Kad Lenkija Abiejų Tautų Respubliką laiko I Lenkijos Respublika, o 1918 metus ir 1990 metus – kaip II ir III respublikų pradžią, galima suprasti. Bet kodėl mes atsisakome savo senosios istorijos?

Kitas klausimas – kaip tuomet paaiškinsime kitas mūsų švenčiamas šventes? 2009-aisiais šventėme Lietuvos vardo tūkstantmetį, o istorikai teigia, kad vargu ar kas nors tą vardą minėtų, jei nebūtų buvę tokio fakto / reiškinio. Turime Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo šventę. 1323-iuosius vadiname Vilniaus gimtadieniu, kai turime galvoje laiką, kai jis tapo Lietuvos sostine.

Neseniai, minint Lietuvos kariuomenės dieną, per LRT buvo transliuojami priminimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų mūšius. Kai Lietuvoje lankėsi Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II, džiuodamiesi rodėme jai LDK žemėlapius – kaip Lietuva augo. Tą patį darėme ir ant Seimo fontano per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Prieš keletą metų dar stipriau įteisinome istorinę vėliavą su Vyčiu, bijodami, kad baltarusiai jos iš mūsų „nenugvelbtų“. Kabiname šią vėliavą prie ministerijų, keliame ją ant istorinių objektų, taip pabrėždami mūsų ilgaamžį valstybingumą.

Galiausiai dabartinės mūsų Konstitucijos preambulėje rašoma, kad „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais (…), šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią (...)“.

Ir staiga – „Su gimtadieniu, Lietuva!“ Tarsi viso to nebūtų buvę, tarsi tai ne mūsų. Suprantu, jog tai graži akcija ir viešieji ryšiai, tačiau ar dėl visokių vienadienių akcijų ir trumpalaikio populiarumo neaukojame tautinio orumo ir savigarbos, kad taip neapgalvotai atsisakome savo praeities ir valstybinių simbolių? Įtariu, kad dauguma taip elgiasi nepiktavališkai, bet tai yra labai netikslu ir labai kenkia mūsų valstybiniam sąmoningumui, klaidina jaunąją kartą, užsienio partnerius ir suteikia pretekstą mūsų nedraugams.

Kaip tada ketiname kovoti propagandinį karą su Baltarusijos nacionalistais, kurie vis garsiau savinasi mūsų istoriją, jos simbolius, o LDK kunigaikščiai, anot jų, iš tikrųjų buvo… baltarusiai? Kaip kovosime su lenkų nacionalistais, kurie irgi teigia, kad lietuviai – nauja nacija, o anot garsiosios Valdemaro Tomaševskio frazės, „lenkai čia yra nuo amžių, ir lietuviai čia turi integruotis“? Kaip kovosime su Rusijos propagandos mašina, kuri taip pat reikiamu metu ir reikiamoje vietoje sugeba ištraukti frazę, kad tai senosios slavų žemės? Šią ydingą praktiką būtinai reikia keisti, nes ji gali sukelti mums problemų. Kam mums to reikia?

Esame labai sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kur vyksta hibridiniai, propagandiniai ir kitokie karai, todėl turime labai apgalvotai, pasverdami kiekvieną žodį kalbėti apie savo istoriją, nes kiekviena klaida gali būti panaudota Kremliaus propagandistų prieš mus pačius.

Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"