TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su gimtadieniu, pirmasis prezidente!

2015 02 25 6:00

Prieš 130 metų, 1885-ųjų vasario 26 dieną, Žemaitijoje, Raseinių apskrityje, gimė Aleksandras Stulginskis, vienas iškiliausių Vasario 16-osios aktu paskelbtos Lietuvos valstybės politinių veikėjų ir vadovų.

Neapsirikau pavadinusi jį "pirmuoju prezidentu", nors paprastai pirmuoju vadinamas prezidentas Antanas Smetona. Tačiau A. Smetoną pirmąkart prezidentu 1919 metais rinko Valstybės Taryba, kai valstybė dar neturėjo nuolatinės Konstitucijos ir dar nebuvo įvardyta kaip respublika.

Pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, užbaigusi trijų laikinųjų Konstitucijų ciklą, priimta tik 1922 metų rugpjūčio 1 dieną. Prieš tai, 1920 metų birželio 10 dieną, paskelbtoje (vis dar) laikinoje Konstitucijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad respublikos prezidentą renka Seimas, o ne kokia nors, tegu ir labai svarbi, taryba. Bet iki tokio konstituciškai išrinkto prezidento jo pareigos buvo pavestos Steigiamojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Ir būtent jį 1922 metais jau konstituciškai išrinktas Pirmasis Seimas išsirinko pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.

1923 metais Antrasis Seimas A. Stulginskį vėl išrinko valstybės vadovu, ir šias pareigas jis ėjo iki 1926-ųjų birželio 7 dienos, kai Trečiasis Seimas prezidentu išrinko Kazį Grinių.

A. Stulginskiui einant prezidento pareigas buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, įvykdyta žemės reforma, įvesta stipri lietuviška valiuta - litas, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų. Tuo laikotarpiu Lietuvos valstybę pripažino ir Jungtinės Tautos.

Prezidento pareigos, nors ir, be abejo, pačios garbingiausios, toli gražu neišsemia politinės A. Stulginskio biografijos. Jo politinio kelio pradžia galima laikyti 1916 metų birželio 29 dieną, kai 12 Vilniaus lietuviškosios visuomenės lyderių, tarp jų ir A. Stulginskis, pasirašė memorandumą JAV prezidentui Thomasui Woodrow Wilsonui dėl Rusijos pavergtų tautų likimo.

1917-ųjų rugsėjį A. Stulginskis lietuvių konferencijoje Vilniuje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau - Valstybės Taryba). 1918 metų vasario 16 dieną jis kartu su kitais 19 tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą, o vėliau įvairių premjerų kabinetuose ėjo ministro (ministro be portfelio, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų, žemės ūkio ir valstybės turtų) ar ministro pavaduotojo pareigas.

Be to, A. Stulginskis buvo vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų. Įkūrė Ūkininkų (Valstiečių) sąjungą ir tapo pirmuoju jos pirmininku. Buvo vienas Ūkio banko steigėjų.

Pagaliau tai vienintelis iš pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentų, kuris niekur neišvyko iš Lietuvos, kartu su tauta iškentė sovietinę okupaciją, lagerius, tremtį, vėliau - skurdą sovietų Lietuvoje. Palaidotas taip pat Lietuvoje, Kaune (mirė 1969 metų rugsėjo 22 dieną).

1969 metais žurnale „Aidai“ paskelbtame nekrologe A. Stulginskis apibūdinamas kaip vadovas, kuris „savo būdu (...) simbolizavo mūsų istoriškai susiklosčiusį tautinį charakterį. Paprastas ir kuklus, ne kalbų, o darbo žmogus. Drauge patvarus ir atsparus, žemaitiškai kietas“.

Žemaitiško kietumo jam, matyt, bus pridėjusi ir Kretingos žemė, kurioje jis apsigyveno pasitraukęs iš politikos. 1927 metais A. Stulginskis įsigijo ūkį Kretingos valsčiaus Jokūbavo dvare ir ūkininkavo čia, sėjo, arė, akėjo, pardavinėjo Kretingos turguje savo užaugintas gėrybes iki sovietų okupacijos. 1941-ųjų vasarą jis buvo suimtas ir ištremtas į Kraslagą. Kaip prisimena Mykolas Krupavičius, “ne vienas piktinosi tokiu Stulginskiu ūkininku. Girdi, buvusiam prezidentui nedera toks suūkininkėjimas. Bet sąžiningas žmogus visur yra sąžiningas. Sąžiningas prezidentas pasidarė sąžiningu ūkininku. Stulginskio ūkininkas šiuo atžvilgiu prilygo senosios Romos Cincinatui - atliko tėvynės darbą ir grįžo prie savo arklo“.

Tais žodžiais - „Atliko tėvynės darbą ir grįžo prie savo arklo“ - būtų buvę labai gražu paskelbti šiuos metus Aleksandro Stulginskio metais (praėję 2014-ieji, kai suėjo 140 metų nuo prezidento A. Smetonos gimtadienio, buvo paskelbti A. Smetonos metais). Ir tai padaryti privalėjo tiek Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tiek Ūkininkų sąjunga, pagerbdami vieną savo steigėjų.

Tačiau arba atmintis trumpa, arba politikai - ne tauta - nebelaiko sąžiningumo vertybe...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"