TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su Kovo 11-ąja, Nobelio taikos premijos laureatai!

2013 03 09 7:11

Vienoje auditorijoje neseniai pasakiau, kad esu pernykštės Nobelio taikos premijos laureatas. Į mane, lyg į nusileidusį iš Mėnulio, nepatikliai sužiuro kelios dešimtys porų akių. Tada visai sugluminau klausytojus pareikšdamas, kad tikrai buvau vos per metrą nuo artimiausio mums dangaus kūno.

Auditorijoje stojo mirtina tyla, kokia būna prieš nušvilpiant nusišnekėjusį lektorių. Suskubau pareikšti, kad ir prieš mane esantieji, ir visi Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES) gyventojai yra tos garbingiausios premijos laureatai. Juk Norvegijos Nobelio premijos komiteto pranešime paaiškinta, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į stabilizuojantį ES vaidmenį, dėl kurio iš didžiosios žemyno dalies pasitraukė karai ir įsivyravo taika. Svarbiausias ES

laimėjimas, komiteto nuomone, yra sėkminga kova už taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises. ES veikla įkūnija tautų brolybę, t. y. atitinka kriterijus, kuriuos Alfredas Nobelis nurodė savo testamente 1895 metais. ES - 21-oji tarptautinė organizacija, pelniusi apdovanojimą nuo 1901 metų. O kas yra toji ES, jei ne mes, joje gyvenantieji?

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ta proga pareiškė, kad apdovanojimu ES pripažinta didžiausia istorijoje institucija taikdare. Visų ES šalių piliečiai gali didžiuotis esantys europiečiai. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šį apdovanojimą įvertino kaip labai svarbią žinią Europai, kad ES yra kai kas labai vertinga, kad turėtume ją branginti europiečių ir viso pasaulio labui. Europos Parlamento pirmininko Martino Schultzo žodžiais, "apdovanojimas skirtas visiems europiečiams. Juo pripažinta, kad ES vėl suvienijo žemyną taikiomis priemonėmis ir sutaikė didžiausius priešus". Premijos sumą (930 tūkst. eurų, arba 3 mln. 208 tūkst. 500 litų) ES skirs projektams, kuriais padedama per karus ir konfliktus nukentėjusiems vaikams.

Į šį apdovanojimą įpintas ir neabejotinas Lietuvos, visavertės ES narės, indėlis. Jis nebūtų tapęs įmanomas, jei 1990 metų kovo 11-ąją nebūtų buvęs pasirašytas ir paskelbtas mūsų valstybės naujajai istorijai svarbiausias dokumentas - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris įprasmino priespaudos, pažeminimo, kančių, karų epochos pabaigą. Anksčiau mus vienijo nepriklausomybės troškimas - bendras tikslas, stipriau nei grandinės jungęs žmones. O kas vienija dabar? Ar apskritai tebevienija, kai tiek nemalonių keistenybių matome aplinkui?

Taip, turime atkurtą nepriklausomybę, kuri buvo labai geista, bet, deja, kartais atrodo vis labiau keista. Vienas pirmosios Vyriausybės narys, buvęs energetikos ministras savo knygoje "Laisvės skausmas" yra parašęs: "Gyvename iš tikrųjų nelengvą laikotarpį. Daug ko mums trūksta. Tačiau skaudžiausia, kad trūksta sąžiningumo, savigarbos ir pakantumo. Per trumpą nepriklausomybės laikotarpį kai kas, teikdamas savo nedideles paslaugas valstybei, sugebėjo gerokai prasigyventi, o kiti nežino, kaip galą su galu sudurti." Profesorius Leonas Ašmantas viliasi: "Kiek daug nuostabiai gražių vilų ir pilaičių išdygo tokiu ekonomikos nuosmukio metu, o sakome, kad trūksta gabių ir įžvalgių ekonomistų! Pakentėkime. Baigę savo asmeninius reikalus, gal jie susidomės ir tautos reikalais. Tada ir ateis mūsų lauktoji pažanga."

O, kiek šviesių vilčių su tuo sieta! Būsime savarankiškesni, būsime padoresni, būsime mielaširdingesni. Deja. Sąžinė netrunka apsnūsti net kai kuriems iš tų, kas savo parašais patvirtino grįžtant antrąją nepriklausomybę ir noriai priėmė kaip dovaną žemės sklypus. Taigi už patriotizmą patys atsilygino sau natūra. Kai kurie nepriklausomybės šaukliai, užuot įsikūrę iš valstybės gautuose sklypuose, sugebėjo keliais šimtais tūkstančių litų pasipelnyti iš savo privilegijos. Vos gavęs sklypą, jį gana greitai naujiems savininkams "perleido" ne vienas signataras. Ar žemė per valstybę neturėtų priklausyti visiems jos piliečiams - kaip oras ir vanduo? Pati valstybė ją ir nuomotų pageidaujantiesiems - keleriems arba keliasdešimčiai metų. Kaip manote, gerbiamieji Nobelio taikos premijos laureatai?

Todėl nuoširdžiai trokštame, kad Kovo 11-osios dvasia lyg tikra motina vienodai globotų visus Lietuvos vaikus. Ne pagal turtą ar valdžios kėdes, o kaip lygiateisius savo krašto piliečius. Tegul ši šventė visada primena apie laimėtą nepriklausomybę ir ateinančioms Lietuvos kartoms. Apie tai ne kartą mąsčiau nuvykęs į Niujorką ir stovėdamas prie neaukšto postamento su stiklo piramide bei fotografuodamas jos viduje matomą uolienos gabaliuką. Jį 1969 metų vasarą iš Mėnulio pargabeno JAV astronautai ir padovanojo Jungtinėms Tautoms - pasaulio parlamentui. Štai kodėl neperdėjau sakydamas, kad esu buvęs per metrą nuo Mėnulio, tik nutylėjau, nuo kokio didumo jo dalies. Lietuva, kaip savarankiška valstybė, į Jungtines Tautas įstojo 1991 metų rudenį. Apima pakilus jausmas stovint taip arti Mėnulio dalelytės - jautiesi nors ir maža, bet neatsiejama ne tik gimtosios Europos, bet ir visos žmonijos dalimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"